- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Auka: senovės lietuviai ir prūsai po sėkmingos kovos į nelaisvę paimtus karžygius aukodavo gyvus pagonių dievams.
-
Lietuvių tebenaudojamus kai kuriuos ritualus R.Balsys įvardija kaip senojo tikėjimo apraiškas – prietaras per šventes nieko neskolinti atėjo iš tų laikų, kai dievų malonei buvo praliejamas kraujas.
-
Dievui – žmogaus auka
Belaisvių aukojimo aprašymų savo kronikoje pateikia Petras Dusburgietis.
Teigiama, kad po sėkmingo antpuolio 1261 m. prie Pokarvių notangai nusprendė paaukoti dievams vieną nelaisvėn paimtų kryžiuočių.
Burtai abu kartus krito kilmingam ir turtingam Magdeburgo vyrui Hirtzhalsui, kuris buvo pririštas prie savo žirgo ir sudegintas.
Panašiai, tos pačios kronikos duomenimis, į nelaisvę paimtas kryžiuotis buvo paaukotas dievams ir Žemaitijoje.
1320 m. laimėtas mūšis prie Medininkų. Kronikoje rašoma: "Jie kaip auką savo dievams sudegino brolį Gerardą, pravarde Rudė, Sembos fogtą, apvilktą šarvais ir užsodintą ant savo kovos žirgo."
Įteisino eutanaziją
Kodėl pagonių dievams dažniausiai buvo aukojami kitatikiai?
Galima sakyti, kad prūsai savo religijoje buvo įteisinę eutanaziją.
"Todėl, kad niekas kitas negali įžengti į šventą kraštą, nešdamas kitą tikėjimą. Aiškiai įtvirtinama religija ir taip užkertamas kelias importuoti kokį nors Dievą. Todėl kryžiuočiai ir buvo labai priešiškai sutikti. Visgi aiškėjo dar viena aukos forma – pasiaukojimas. Simono Grunau kronikoje rašoma: jei kas nors pasiligojo ar sunkiai apsirgo, jis pats gali pasirinkti, ar jam iškeliauti pas maloninguosius dievus susideginus. Galima sakyti, kad prūsai savo religijoje buvo įteisinę eutanaziją", – aiškino R.Balsys.
Abejojama, kad toks pasiaukojimo aktas galėtų būti vertinamas kaip auka Dievui.
Tokie sprendimai, tikėtina, buvo paremti praktišku mąstymu – jei žmogus yra našta kitiems, jis pats gali rinktis išėjimą iš šio pasaulio.
Nupirko vaiką ir paaukojo
Dar viena gyvybių aukos forma – šventyklų ir pilių statybų metu aukoti žmonės.
"Tam, kad šventykla stovėtų amžinai, aukojamas žmogaus kraujas. Minima, net aukojamas vaikas, kuris buvo nupirktas iš vienišos motinos. Tačiau ilgainiui žmogaus auka buvo keičiama gyvūninės kilmės auka", – tikino R.Balsys.
Tai, kad kronikose minimi faktai turi realių pagrindų, byloja ir tautosakinės legendos.
Pavyzdžiui, padavime apie Pagelažių kaimo Juodąjį tiltą sakoma, kad neįstengiant užpilti raisto, per kurį buvo statomas tiltas, vienam darbininkui prisisapnavo, "kad reikia ton vieton įmesti tris dūšias: žmogaus, šunies ir gaidžio".
Statybų pašventinimo aukas keitė okultinių akmenų panaudojimas.
"Grįžtant prie lietuvių folkloro pavyzdžių apie žmonių, jaunavedžių, vaiko aukojimą keltina dar viena hipotezė. Visoje Lietuvos teritorijoje būta nepaprastų akmenų, atsiradusių, pasak padavimų, užkeikus, prakeikus dukteris ar sūnus, kurie rengėsi ištekėti, vesti be tėvų sutikimo, ar pavertus akmenimis visus vestuvininkus. Nemenka tikimybė, jog tokių akmenų suskaldymas ir panaudojimas mūrijant naują bažnyčią ar dvaro pastatą galėjo lemti siužetų apie įmūrytus žmones atsiradimą. Tokią hipotezę bent iš dalies paremtų Kristburgo vienuolyno sienoje įmūryta viena garsiųjų "prūsų bobų", – teigė R.Balsys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kalėdoms besiruošianti Šilutė įrengs ledo čiuožyklą1
Gražiausioms metų šventėms, kaip ir kiti miestai, besiruošianti Šilutė šiemet gyventojus nustebins ne tik ne tik kalėdinėmis puošmenomis. Šilutės Hugo Šojaus dvare intensyviai vyksta darbai. Čia įrengin...
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Modernus „Vaikystės sodo“ darželis: naujos erdvės vaikams Klaipėdos centre1
Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad kokybiškas ankstyvasis ugdymas yra itin svarbus ikimokyklinio amžiaus vaikų raidai ir jų ateities sėkmei. Šis ugdymas yra tvirtas pamatas, ant kurio formuojasi vaikų intelektinis, emocinis ir socialinis...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį3
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį1
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...