Važiuojant iš Šalčininkų į Dieveniškes, maždaug už 9 kilometrų nuo Šalčininkų, yra pasienio kontrolės postas.  Mums su fotografu vykstant į Dieveniškes pasienietis pasiteiravo, ar turime asmens tapatybės korteles, tačiau jų rodyti nereikėjo. O grįžtant per tą patį postą atgal pasienietis paprašė atidaryti automobilio bagažinę, kurią apžiūrėjo.

Nors Baltarusijos teritorijoje nebuvome, tik pasienio ruože, „Bitė“ į telefoną atsiuntė sveikinimą: „Sveikiname jus Baltarusijoje! Skambučio kaina šalies viduje ir į Lietuvą 2,03 Eur/min, atsiliepti – 1,28 Eur/min, SMS – 0,25 Eur/SMS, naršyti – 7,43 Eur/MB“.

Taip pat sulaukiau tokio  įspėjimo: „Šiuo metu dėl Baltarusijoje vykstančių neramumų gali kilti nesklandumų naudojantis mobiliojo ryšio ir interneto paslaugomis šioje šalyje“.

Į Dieveniškes atvykome sekmadienio pavakarę. Žmonių prie buvusios Žemės ūkio mokyklos visiškai nebuvo. Pamatėme tik likusius iškabintus plakatus, kuriais buvo reiškiamas nepasitenkinimas čia apgyvendinti nelegalius migrantus.

Liepos pabaigoje Dieveniškių bendruomenė sukilo prieš ketinimus šioje nedidelėje gyvenvietėje įrengti pabėgėlių centrą ir jame apgyvendinti šimtus iš Baltarusijos atplūdusių migrantų.

Mes pasikeisdami stebime, ar šioje vietoje nevyksta koks judėjimas, nes esame gavę žodinį patikinimą, kad migrantų nebus, todėl žiūrime, ar laikomasi duoto pažado.

Apžiūrinėjant plakatus ir fotografuojant, dviračiais atvažiavo šneki moteris ir vyras. Moteris prisistatė gimnazijos mokytoja. Šioje vietoje yra lietuviškoji „Ryto“ gimnazija ir lenkiškoji Adomo Mickevičiaus gimnazija.

„Mes pasikeisdami stebime, ar šioje vietoje nevyksta koks judėjimas, nes esame gavę žodinį patikinimą, kad migrantų nebus, todėl žiūrime, ar laikomasi duoto pažado. Dieveniškėse yra registruota 500 žmonių, bet gyvena tik apie 400. Kas būtų, jei čia apgyvendintų daugiau migrantų nei yra vietos gyventojų“, – pasakojo moteris.

Pasak jos, nelegalius migrantus norėta įkurdinti visai šalia gimnazijų – buvusios Žemės ūkio mokyklos sporto salėje ir aktų salėje. Taip pat planuota netoliese esančiame stadione įrengti ir  palapinių miestelį.

„Nuo arčiausiai esančio gimnazijos pastato ir migrantų skirtų tik 24 metrai. Ar vaikai galėtų jaustis saugiai? Todėl mūsų bendruomenė ir pasipriešino mėginimams čia apgyvendinti migrantus“, –  teigė mokytoja.

Apie 20 val. atvykome prie migrantų stovyklos Rūdninkuose. Keliukas, vedantis į Viešojo saugumo tarnybos prie VRM poligoną, kuriame apgyvendinti nelegalūs migrantai, yra siauras ir duobėtas. Prieš įrengtą stovyklą stovėjo policijos automobilis, kuriame buvo keli patruliai. Nelegalus stovyklos viduje prižiūri, tvarką palaiko Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Į poligono teritoriją keliauti negalėjome, tačiau fotografuoti pareigūnai netrukdė. Pasak jų, tai nedraudžiama.

Pasiteiravus, kiek migrantų Rūdninkuose jau apgyvendinta, ar sekmadienį nekilo neramumų, policijos patrulis atsakė, kad nežino, nes jų ekipažas budi tik nuo 19 val.

Jokių mitinguotojų ar šiaip smalsuolių šalia migrantų stovyklos nebuvo. Visiškai.

O už tvoros aidėjo migrantų klegesys, garsios kalbos, šūksmai. Kas sėdinėjo ant konstrukcijų ties konteinerinių namelių stogu, kas būriavosi nedidelėmis grupelėmis patvoryje, bet didžiausias šurmulys sklido iš erdvės už tų namelių, kurie pastatyti prie stovyklą juosiančios tvoros.

Pirmadienį Rūdninkuose jau kilo neramumų, nes naktį lijo, sušlapo palapinės, o tai supykdė migrantus. Į konfliktą teko įsikišti Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams. Pastarieji ėmėsi malšinti migrantus paleidę į juos ašarines dujas.

Keliaudami neteisėtų migrantų matėme Vydeniuose (Varėnos rajonas), Lazdijų rajone esančiame Kapčiamiestyje. Vydeniuose jie apgyvendinti buvusioje Vydenių mokykloje, o Kapčiamiestyje –  buvusiuose Kapčiamiesčio vaikų globos namuose.

Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo beveik 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Tai apie 40 kartų daugiau nei per visus 2020 metus. Migrantai yra apgyvendinti VSAT padaliniuose, savivaldybių suteiktuose objektuose, Rūdninkų poligone.