Žiniasklaidai pranešus, kad Jungtinių Valstijų piliečiu tapęs buvęs garsus krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas netenka Lietuvos pilietybės, prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė pataisas, kuriomis ypatingų nuopelnų šaliai turintiems Lietuvos piliečiams būtų įtvirtinta teisė turėti dvigubą pilietybę.

„Prezidentė siūlo nustatyti, kad Lietuvos pilietis, turintis ypatingų nuopelnų mūsų valstybei ir įgijęs kitos valstybės pilietybę, galėtų išsaugoti ir Lietuvos pilietybę“, - antradienį pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidentės inicijuotomis pataisomis taip pat numatoma galimybė ypatingai nusipelniusiam Lietuvos valstybei žmogui, kuris turėjo Lietuvos pilietybę, bet po to jos neteko, susigrąžinti Lietuvos pilietybę, neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės.

Anot Prezidentūros pranešimo, ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.

Vidaus reikalų ministerija pirmadienį pranešė pradedanti procedūras, kad JAV gyvenantis Ž.Ilgauskas netektų Lietuvos pilietybės. Ministerija nurodė gavusi atsakymą iš JAV ambasados, kad jis įgijo JAV pilietybę.

Lietuvos Konstitucija ir įstatymai dvigubai pilietybei taiko labai griežtus apribojimus.

Ž.Ilgauskas 1997-2011 metais rungtyniavo NBA. Klivlande gyvenantis Ž.Ilgauskas su žmona augina du Lietuvoje įvaikintus vaikus.

Kaip BNS sakė prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė, šios pataisos būtų taikomos visiems Lietuvai nusipelniusiems asmenims, tarp jų - ir garsiems lietuvių sportininkams, kurie kreiptųsi į Lietuvą dėl pilietybės išsaugojimo.

„Šios pataisos būtų taikomos apskritai visiems Lietuvos piliečiams, kurie turi ypatingų nuopelnų ir gali įrodyti tų ypatingų nuopelnų buvimą, kad jie galėtų išlaikyti pilietybę. Šiuo atveju, būtų reikalingas prezidento sprendimas - jei būtų tokio asmens prašymas išlaikyti, susigrąžinti pilietybę, jei ji bus prarasta, reikalingas tokio asmens prašymas ir prezidentė tada spręs“, - sakė ji.

Apie tai, jog Pilietybės pataisos bus teikiamos Seimui, prezidentūra pranešė dar rugpjūtį.

Anot R.Svetikaitės, tai, jog Ž.Ilgausko atvejis buvo vienas tų, kurie paskatino pataisų atsiradimą.

„Tai yra nebūtinai šitas atvejis - šią mintį turėjome ir anksčiau, kai buvo pasigirdusi informacija ir dėl Žydrūno Ilgausko, ir dėl ledo ritulio žvaigždžių. Be jokios abejonės, tai yra tie žmonės, kurie inspiruoja tam tikrus pokyčius. Bet tai yra taikoma visiems“, - pabrėžė prezidentės patarėja.

Prezidentūroje žurnalistams pateikdama prezidentės Dalios Grybauskaitės poziciją R.Svetikaitė teigė, jog dar viena priežastis, paskatinusi pataisų rengimą buvo tai, jog šiuo metu užsieniečiai ir esami ar buvę Lietuvos piliečiai, siekiantys išlaikyti ar susigrąžinti Lietuvos pilietybę, yra nelygioje padėtyje.

„Užsienio piliečiai, kurie turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, gali prašyti prezidentės suteikti jiems Lietuvos respublikos pilietybę ir turėti dvigubą pilietybę. Lietuvos Respublikos piliečiai analogiškoje situacijoje tokios galimybės neturėjo ir šita įstatymo spraga šiandien yra užpildoma šituo inicijuotu pasiūlymu, būtent prezidentės inicijuotomis pataisomis“, - sakė R.Svetikaitė.

Ji tvirtino, kad jokių konkrečių nuopelnų Lietuvai kriterijų negali būti pateikta - dėl kiekvieno individualaus atvejo esą spręs prezidentė, vadovaudamasi „tautos ir valstybės interesais“.

Apie tai, jog be Lietuvos pilietybės jau septynerius metus turi ir JAV pilietybę, šių metų balandį informavo žymus ledo ritulininkas, NHL „New Jersey Devils“ klubo žaidėjas Dainius Zubrus. JAV pilietybė jam buvo suteikta tuomet, kai Lietuvos įstatymai nebuvo tokie griežti dvigubos pilietybės klausimu.

Palankiai vertina siūlymą dėl dvigubos pilietybės

Seimo nariai antradienį palankiai įvertino prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuojamas pataisas, kurios turintiems ypatingų nuopelnų Lietuvai leistų turėti dvigubą pilietybę.

Tokiai idėjai paramą išsakė tiek valdančiojoje koalicijoje, tiek opozicijoje esantys parlamentarai.

„Aš asmeniškai tikrai pritarčiau. Šiuo atveju ne tiek daug mes turime talentų, kurie atidirbo savo, ir Ž.Ilgauskas buvo tas žmogus, kuris atstovavo Lietuvos rinktinei, tikrai mūsų sporto šaką ir vardą Lietuvos nešė ir visur minėjo. Taip gyvenimas susiklosto, jis dabar gyvena kitoje valstybėje, jam yra turbūt ir tam tikrų praktinių gyvenimo niuansų, bet aš manau, kad širdyje jis yra tikras lietuvis, ir vien dėl tokių administracinių dalykų atimti iš jo pilietybę būtų tikrai ir jam skaudu asmeniškai, ir man būtų skaudu kaip Lietuvos piliečiui, kad mes prarandam tokį žmogų ir bandom su juo nutraukt ryšį“, - BNS sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis tvirtino, jog dabartinė tvarka, kai pilietybė atimama įgijus kitos valstybės pilietybę - kenkimas šaliai.

„Tai yra kenkimas mūsų valstybei. Paimkime kad ir Izraelio tautą - tikrai telkia visus žmones, neatstumia piliečių, o dabar yra dirbtinas atstūmimas ir skaldymas tautos. Manau, dabartinis Konstitucinio Teismo išaiškinimas konstitucinės nuostatos dėl dvigubos pilietybės yra skaldymas ir tautos kurstymas. Mes esam maža tauta, tai bandykim sutelkt visus žmones,o ne daryti juos priešais“, - BNS sakė P.Gražulis.

„Pamotė taip nesielgia su savo vaikais, kaip mūsų valstybė su savo piliečiais“, - pridūrė „tvarkietis“.

Socialdemokratas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas sakė pozityviai vertinantis siūlomas pataisas, bet abejojo dėl jų taikymo Ž.Ilgauskui. „Kiek kartų buvo kviečiamas į rinktinę, tiek kartų nesutiko žaisti. Aš abejoju, ar šios pataisos galėtų būti jam pritaikytos, nes šia prasme atstovavimas rinktinei, jos sudėtyje, užimant tam tikras vietas, iš tikrųjų yra nuopelnai. Bet ar yra nuopelnai užsiimant savo profesine veikla, žaidžiant komercinėj (lygoje)?“ - sakė J.Sabatauskas.

Jis taip pat pažymėjo, kad sprendžiant dėl Lietuvos pilietybės suteikimo ledo šokėjai Izabellai Tobias, situacija buvo iš esmės skirtinga - JAV pilietė turėjo nuopelnų Lietuvai. Prezidentė jai suteikė Lietuvos pilietybę išimties tvarka, taip sudarydama galimybes I.Tobias kartu su tuometiniu šokių partneriu Deividu Stagniūnu dalyvauti žiemos Olimpinėse žaidynėse.

„Kai buvo sprendžiama dėl pilietybės suteikimo I.Tobias, kai ji atstovavo Lietuvai, pasaulio ir europos čempionatuose, tai tam tikra prasme jau yra pasiekimai, užimtos pakankamai aukštos vietos“, - sakė J.Sabatauskas.

Tuo tarpu pačias pataisas jis sakė esant svarstytinas. „Manau, kad pakankamai pozityvu svarstyt tuos klausimus, žmonėms, kurie iš tikrųjų yra nusipelnę Lietuvos valstybei, atstovaudami su Lietuvos vėliava, tiek sporto, tiek kultūros, tiek mokslo srityse, iš tikrųjų, vertinčiau pozityviai“, - kalbėjo komiteto vadovas.

Opozicijos vadovai sakė, kad siūlomas Pilietybės įstatymo pataisas parems. „Manau, frakcija pritartų, aš asmeniškai tikrai pritarčiau, pats buvau šalininkas platesnės galimybės lietuvių kilmės asmenims turėti dvigubą pilietybę. Aš nuosekliai tą stengiausi įgyvendint, deja, nepavyko, ir Konstitucinis Teismas kitaip yra išaiškinęs, bet aš tikrai pritarčiau“, - BNS sakė opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis sako, jog liberalai projektui pritartų. „Liberalai labai pritartų šioms pataisoms, juo labiau, kad savo metu mes labai siūlėm dėl ledo šokėjos I.Tobias, kad ypatingų nuopelnų atveju tikrai reikia suteikti Lietuvos pilietybę. O kalbant apie Ž.Ilgauską ar kitus sportininkus, menininkus, kultūros veikėjus - nesam labai didelė savo skaičiumi šalis, todėl reikia branginti, saugoti ir išlaikyti ryšį su kiekvienu, daug ką pasiekusiu ir garsinusiu mūsų valstybę asmeniu“, - BNS sakė E.Masiulis.

Kaip BNS sakė prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė, šios pataisos būtų taikomos visiems Lietuvai nusipelniusiems asmenims, tarp jų - ir garsiems lietuvių sportininkams, kurie kreiptųsi į Lietuvą dėl pilietybės išsaugojimo.

„Šios pataisos būtų taikomos apskritai visiems Lietuvos piliečiams, kurie turi ypatingų nuopelnų ir gali įrodyti tų ypatingų nuopelnų buvimą, kad jie galėtų išlaikyti pilietybę. Šiuo atveju, būtų reikalingas prezidento sprendimas - jei būtų tokio asmens prašymas išlaikyti, susigrąžinti pilietybę, jei ji bus prarasta, reikalingas tokio asmens prašymas ir prezidentė tada spręs“, - sakė ji.