- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vokietijos žiniasklaidai teigė, jog sovietmečiu šventė Lietuvos nepriklausomybės dieną ir Kalėdas.
Interviu dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ D. Grybauskaitė sakė, kad meilę gimtajam kraštui įskiepijo jos mama.
„Taip, mano senelis buvo ištremtas. Jis liko gyvas, nes dėl širdies ligos negalėjo dirbti lageriuose. Todėl mes, vaikai, visuomet žinojome, kad gyvename okupuotoje šalyje. Prisiminimai apie Lietuvos europinę tapatybę atkeliavo iš mūsų šeimų. Mūsų tėvams dar teko pagyventi nepriklausomoje Lietuvoje prieškario metais ir jų pasakojimai lydėjo mus visą mūsų vaikystę“, - Vokietijos dienraščiui pasakojo D. Grybauskaitė.
„Visą laiką tai prisiminėme ir reikia padėkoti Dievui už tai, kad mūsų šalies okupacija truko tik penkiasdešimt metų, o ne daugiau. Man savo stiprią meilę gimtajam kraštui visų pirma įskiepijo mama. Ji man išsaugojo paveldėtus rankų darbo tautinius drabužius, jos rūpesčiu mane komunistinio režimo metais pakrikštijo pagal katalikų papročius. Žinoma, anuomet niekam negalėjai to pasakoti - nei kaimynams, nei mokyklos draugams. Švęsdavome Kalėdas, švęsdavome Lietuvos nepriklausomybės dieną, nors ir žinojome, kad į tai yra kreivai žiūrima“, - sakė prezidentė.
Pasak jos, per kelias okupacijas antrojo pasaulinio karo metais, kuomet didelė dalis Lietuvos gyventojų buvo deportuoti į Rusijos gilumą, „išmokome išgyventi sunkmečiu ir aukotis“.
„Bent jau senoji karta dar tikrai prisimena, kiek prisikentėjome nuo svetimos sovietų valdžios. Mūsų narystė ES atitinka mūsų suvokimą, kad visuomet buvome europiečiai ir kad iš Europos buvome išrauti prievarta. Todėl suprantame, kad mūsų likimas neatsiejamas nuo Europos“, - sakė D. Grybauskaitė.
D. Grybauskaitė 1983 metais baigė politinę ekonomiją tuometiniame Leningrado universitete, 1988 metais Maskvos visuomenės mokslų akademijoje apgynė mokslinį darbą. Jai suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis. 1992 metais Džordžtauno universitete, Vašingtone, baigė 6 mėnesių trukmės specialią programą vadovams.
D. Grybauskaitė 1983 metais dirbo „Žinijos“ draugijoje prie Mokslų akademijos moksline sekretore, 1983-84 metais - Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Žemės ūkio kabineto vedėja, nuo 1985 iki 1990 metų birželio mėnesio - Politinės ekonomijos katedros dėstytoja.
„Studijavau Leningrade, viename geriausių Sovietų Sąjungos universitetų, o pasikeitus santvarkai, turėjau galimybę pratęsti studijas Vašingtono Džordžtauno universitete. Galėjau palyginti ir ši galimybė man buvo itin vertinga. Paskutiniai Sovietų Sąjungos metai, vadinamoji Gorbačiovo era, man taip pat buvo labai svarbi. Staiga galėjai suabejoti dogmomis, atsirado galimybė diskutuoti - būtent tada įžengiau į ekonomikos mokslo pasaulį. Skaitydavome vakarietiškus makroekonomikos veikalus ir mums tai buvo be galo svarbu“, - Vokietijos dienraščiui sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė D. Grybauskaitė šiuo metu vieši Vokietijos Acheno mieste, kur jai bus įteiktas garbingas Tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno policija turi naują laikinąjį vadovą: iš ankstesnės jos vadovybės teliko tik jis vienas3
Nuo šiandien Kauno apskrities policijai laikinai vadovauja Darius Pliavga, devynerius metus ėjęs vieno iš jos viršininkų pavaduotojų pareigas. Šiandien jis vienintelis iš pastarojo meto Kauno apskrities policijos vadovyb...
-
Kalėdinė akcija kviečia šventinius linkėjimus nusiųsti nepažįstamiems senjorams
Nenumaldomai artėjant kalėdiniam laikotarpiui, svarbu nepamiršti ir tų, kurie neturi su kuo pasidalinti švenčių laukimu. Tad jau ne pirmus metus vykstanti akcija „Kalėdinis senjorų paštas“ šiais metais ir vėl kvi...
-
V. Matijošatis sako, kad į policiją kreipėsi dėl vaikų30
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigia „krabo“ pravardę sau priskiriantis „kaip visi“, o į policiją kreipėsi, nes prie mažamečių negali būti vartojami necenzūriniai žodžiai. ...
-
Į Buteigeidžio dragūnų batalioną iškeliavo paskutiniai karo prievolininkai
Į sausumos pajėgų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną Klaipėdoje pirmadienį atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą išvyko beveik 400 karo prievolininkų. ...
-
Sostinės policijai vadovaus M. Baršys, vilniečiais žada rūpintis kaip artimaisiais1
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas nuo pirmadienio pradeda eiti buvęs Kauno policijos vadovas Mindaugas Baršys, sostinės gyventojais jis žada rūpintis lyg artimaisiais. ...
-
Apie šnipinėjimu įtariamą E. Manovą: buvo aktyvus ir darbštus narys – tikrai pasitikėjome13
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininkas Gvidas Rutkauskas sako, kad šnipinėjimu Rusijai įtariamas organizacijos narys Eduardas Manovas buvo aktyvus ir darbštus bendražygis. ...
-
Svarbios žinios abiturientams ir jų tėvams: vėl keičiasi stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka1
Kitąmet keičiasi tvarka, kaip bus sudaromos stojančiųjų į aukštąsias mokyklas eilės. Pagrindiniai matematikos ir lietuvių kalbos egzaminai bus laikomi dviem lygiais, dėl to, universitetų teigimu, daliai moksleivių durys į aukštąsias...
-
Gyventojai tapo įkaitais: už naudojimąsi koridoriais gali tekti mokėti?4
Vieno Klaipėdos daugiabučio gyventojai tapo įkaitais. Jie buvusiame bendrabutyje nusipirko butus, o bendrų erdvių, tarp jų ir koridorių, savininkais tapo kiti. ...
-
Istorinė diena: „Mokslo sala“ atveria duris, lankytojų laukia įdomių eksponatų gausa4
Istorinė diena, kurios laukė visos šalies mokslo bendruomenė, moksleiviai, nes duris atveria vienintelis Lietuvoje mokslo muziejus „Mokslo sala“. Nemuno saloje iškilęs objektas neabejotinai taps dar vienu traukos objektu. ...
-
ŠMSM: iki 2030-ųjų ugdymo įstaigų plėtrai Vilniaus, Šalčininkų rajonuose – 113 mln. eurų
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) iki 2030 metų Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose pastatys naujų mokyklų, darželį, praplės jau veikiančias ugdymo įstaigas, kuriose pagrindinė mokomoji kalba yra lietuvių, tam numatyta...