- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vokietijos žiniasklaidai teigė, jog sovietmečiu šventė Lietuvos nepriklausomybės dieną ir Kalėdas.
Interviu dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ D. Grybauskaitė sakė, kad meilę gimtajam kraštui įskiepijo jos mama.
„Taip, mano senelis buvo ištremtas. Jis liko gyvas, nes dėl širdies ligos negalėjo dirbti lageriuose. Todėl mes, vaikai, visuomet žinojome, kad gyvename okupuotoje šalyje. Prisiminimai apie Lietuvos europinę tapatybę atkeliavo iš mūsų šeimų. Mūsų tėvams dar teko pagyventi nepriklausomoje Lietuvoje prieškario metais ir jų pasakojimai lydėjo mus visą mūsų vaikystę“, - Vokietijos dienraščiui pasakojo D. Grybauskaitė.
„Visą laiką tai prisiminėme ir reikia padėkoti Dievui už tai, kad mūsų šalies okupacija truko tik penkiasdešimt metų, o ne daugiau. Man savo stiprią meilę gimtajam kraštui visų pirma įskiepijo mama. Ji man išsaugojo paveldėtus rankų darbo tautinius drabužius, jos rūpesčiu mane komunistinio režimo metais pakrikštijo pagal katalikų papročius. Žinoma, anuomet niekam negalėjai to pasakoti - nei kaimynams, nei mokyklos draugams. Švęsdavome Kalėdas, švęsdavome Lietuvos nepriklausomybės dieną, nors ir žinojome, kad į tai yra kreivai žiūrima“, - sakė prezidentė.
Pasak jos, per kelias okupacijas antrojo pasaulinio karo metais, kuomet didelė dalis Lietuvos gyventojų buvo deportuoti į Rusijos gilumą, „išmokome išgyventi sunkmečiu ir aukotis“.
„Bent jau senoji karta dar tikrai prisimena, kiek prisikentėjome nuo svetimos sovietų valdžios. Mūsų narystė ES atitinka mūsų suvokimą, kad visuomet buvome europiečiai ir kad iš Europos buvome išrauti prievarta. Todėl suprantame, kad mūsų likimas neatsiejamas nuo Europos“, - sakė D. Grybauskaitė.
D. Grybauskaitė 1983 metais baigė politinę ekonomiją tuometiniame Leningrado universitete, 1988 metais Maskvos visuomenės mokslų akademijoje apgynė mokslinį darbą. Jai suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis. 1992 metais Džordžtauno universitete, Vašingtone, baigė 6 mėnesių trukmės specialią programą vadovams.
D. Grybauskaitė 1983 metais dirbo „Žinijos“ draugijoje prie Mokslų akademijos moksline sekretore, 1983-84 metais - Vilniaus aukštosios partinės mokyklos Žemės ūkio kabineto vedėja, nuo 1985 iki 1990 metų birželio mėnesio - Politinės ekonomijos katedros dėstytoja.
„Studijavau Leningrade, viename geriausių Sovietų Sąjungos universitetų, o pasikeitus santvarkai, turėjau galimybę pratęsti studijas Vašingtono Džordžtauno universitete. Galėjau palyginti ir ši galimybė man buvo itin vertinga. Paskutiniai Sovietų Sąjungos metai, vadinamoji Gorbačiovo era, man taip pat buvo labai svarbi. Staiga galėjai suabejoti dogmomis, atsirado galimybė diskutuoti - būtent tada įžengiau į ekonomikos mokslo pasaulį. Skaitydavome vakarietiškus makroekonomikos veikalus ir mums tai buvo be galo svarbu“, - Vokietijos dienraščiui sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė D. Grybauskaitė šiuo metu vieši Vokietijos Acheno mieste, kur jai bus įteiktas garbingas Tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasirašyta KAM ir Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacijos bendradarbiavimo sutartis
Antradienį laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir Lietuvos gynybos, kultūros ir švietimo asociacijos vadovė Ieva Čičelytė pasirašė šių institucijų bendradarbiavimo sutartį, praneša Krašt...
-
Vilniuje ketinama plėsti greitųjų (G) maršrutų tinklą
Sostinėje nuo 2027 m. ketinama tankinti ir plėsti greitųjų (G) maršrutų tinklą, praneša naujienų portalas „Made in Vilnius“. ...
-
Panevėžyje vykdomas maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo projektas
Siekiant užtikrinti švaresnę aplinką ir taršos mažinimą, Panevėžyje vykdomas maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo projektas. ...
-
Sudarytas ypatingas žemėlapis: atskleista, kurios savivaldybės skęsta skolose7
Pirmąsyk Lietuvoje sudarytas gyventojų skolų žemėlapis. Jame spalvomis pažymėtos savivaldybės, kuriose yra daugiausiai ir mažiausiai įsiskolinusių gyventojų. Bendra skolų suma šiuo metu siekia apie 4,5 mlrd. eurų. ...
-
Išpildyta Kanadoje gyvenančio 100-mečio svajonė: vaizdo skambučiu – pokalbis su Kauno vadovais23
Šimtamečiai Kaune sulaukia ypatingo dėmesio, jiems įteikiamos puokštės, pasakomi geri žodžiai. O kaip pasveikinti tą kaunietį, kuris sulaukęs tokio jubiliejaus gyvena Kanadoje? Būtent apie tokį neeilinį skambutį pranešė Kauno...
-
Pedagogai kreipėsi į valdžios institucijas: iššūkiai klibina švietimo sistemos pagrindus
Reikšdama nuogąstavimus dėl ugdymo turinio kaitos ir švietimo sistemos struktūrinių reformų Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų taryba kreipėsi į atsakingas šalies institucijas. ...
-
Vilniuje ketinama įrengti ramaus eismo zonas
Sostinėje planuojama įrengti 14 ramaus eismo zonų. JUDU teigimu, gali būti svarstoma galimybė eismo greitį šiose zonose riboti iki 20–30 km/val. Tikimasi, kad šie pokyčiai padės padidinti pėsčiųjų saugumą bei 2–4 decibela...
-
Šiaulių meras: mieste esančios S. Nėries gatvės pavadinimas nebus keičiamas6
Šiauliuose poetės Salomėjos Nėries gatvės pavadinimas nebus keičiamas, sako miesto meras Artūras Visockas. ...
-
Kojala pranešė, kad nebelieka Rytų Europos studijų centro6
Aštuoniolika metų veikusio Rytų Europos studijų centro (RESC) nebeliks, sako jo direktorius Linas Kojala. Pasak vadovo, nuo šiol centras bus pristatomas organizacijos esmę tiksliau perteikiančiu pavadinimu – Geopolitikos ir saugumo stu...
-
Lietuvos zoologijos sodas pasipuošė Kalėdoms: dovanų sulaukė ir gyvūnai
Artėjant didžiausioms metų šventėms Lietuvos zoologijos sode pasklido kalėdinė nuotaika. Eglutės įsitaisė į voljerus, išskirtinių dovanų sulaukė ir įvairūs gyvūnai. Vieniems teko dovanas išsipakuoti, kitiems leista jas suva...