- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirmadienį abiturientai laikė valstybinį biologijos egzaminą. Vėliau lauks fizikos, geografijos ir užsienio kalbų egzaminai. Po pagrindinių egzaminų – lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir anglų iš abiturientų pilna iki šiol negirdėtų atsiliepimų. Esą matematikos ir istorijos egzaminai buvo pernelyg lengvi. Dalis pedagogų teigė, kad istorijos egzamine abiturientų klausta to, į ką atsakytų penktokas.
Apie šių metų brandos egzaminų stebuklus ir kuriozus plačiau kalbėjo buvęs ilgametis istorijos mokytojas, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas daktaras Mindaugas Nefas.
– Kaip jūs vertinate šių metų brandos egzamino užduotis?
– Buvo tokios, kokias mes gaudavome per pastaruosius dvidešimt metų. Dabar egzistuoja tokia pati egzaminų sistema, kuri įsitvirtino 1999 metais. Tiesa, lietuvių kalbos egzaminas labiau keitėsi. Kitų dalykinių egzaminų forma, sistema – nusistovėjusi. Išskyrus tam tikrus niuansus, kurių pasitaikydavo kiekvienais metais. Viskas buvo taip, kaip ir turi būti. Netgi gal priešingai, nes šiais metais buvo daugiau kontraversiškų skandalų, analizių. Dažniausiai būdavo dėl lietuvių kalbos užduoties. Dėl istorijos ir matematikos šiek tiek mažiau. Nežinau, su kuo tai sieti. Tikėtina dėl užduočių. Gali būti ir dėl to, kad šie metai – paskutinieji metai, kada egzaminuojami mūsų abiturientai pagal šią sistemą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Anksčiau visi skųsdavosi, kad pernelyg sudėtingi egzaminai. Šiais metais dėl matematikos ir istorijos egzaminų sako, kad pernelyg lengva buvo. Kokia jūsų nuomonė į tai?
– Tai – be galo subjektyvus dalykas. Ypatingai, kai apklausinėjami egzaminą laikę abiturientai. Jie labai dažnai subjektyviai pateikia vertinimą. Priklauso nuo to, koks jų tikslas buvo. Jeigu mokinio tikslas buvo gauti šimtuką ar panašų balą, tai – viena. Jeigu tikslas – išlaikyti, tai jis atėjo į egzaminą, rado klausimų, juos atsakė, išėjęs sako, kad viskas gerai. Tikrasis vaizdas pasimato tik po to, kai darbai įvertinami ir atliekama jų analizė. Lietuvoje remiamės tokiu analizės būdu, kai norime, kad pagal egzaminų rezultatus atsirastų taisyklingas varpas grafikoje. Po to, kai susidėlioja visi egzamino rezultatai, kai atsiranda taisyklingas varpas, tada sakom, kad buvo gera užduotis. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mokiniai, atėję į egzaminą, gavo pačius įvairiausius balus. Nuo žemiausių iki aukščiausių. Vidurkis balų – apie pusė visų egzaminų taškų. Egzaminų užduotis nėra skirta tik gabiesiems ir ji nėra atskirta tik tiems, kurie pasiekia vos patenkinamą lygį. Egzamine kiekvienas turi rasti jam skirtų užduočių. Visuose egzaminuose yra klausimų, kuriuos atsakytų penktokas ar šeštokas. Nebūtinai jis atsako. Yra priešingų, kur tikrai negalėtų atsakyti ir reikėtų pasukti galvą, ir dvyliktokui.
– Kai kurie mokiniai kelia sąžiningumo principą. Jeigu yra lengvų klausimų, tai net ir tas, kuris atėjo tik tam, kad išlaikytų egzaminą, jis išlaiko pakankamai neblogai. Ateityje šimtukininkas ir tas, kuris mažiau skyrė laiko mokslams, tampa tarsi konkurentai stodami į aukštąsias mokyklas, kolegijas. Kaip jūs galvojate?
– Iš visiškai tuščios erdvės, geras rezultatas negali atsirasti. Mokiniai labai skirtingi pagal savo gebėjimus. Vienam reikia daugiau pasimokyti, kitas turi daug iškalti, trečias ateina nesimokęs ir gauna vos ne tą patį. Taip jau nutinka. Neatmeskim to, kad egzaminas susijęs su sėkmės faktoriumi, kaip tu sugebėsi susidoroti su didesne įtampa. Tikrai ne vienas atvejis buvo mano karjeroje, kai mokytoju buvau, kad geri mokiniai žlugdavo per egzaminus. Dėl šios priežasties egzaminų sistema Lietuvoje keičiama, kad mūsų mokiniai nepriklausytų nuo vienos vienintelės dienos ar pusdienio, kai jie gauna užduotį. Ir tai lemia, ar jie įstoja į norimą specialybę, ar norimą aukštąją mokyklą. Turi ieškoti kitų išeičių.
– Kai po šių metų egzaminų išgirdome vertinimus, kad neva buvo lengvesnis nei tikėjosi, ar nėra rizikos kitais metais, kad abiturientai atsipalaiduos? Ar nauja sistema kitais metais išgelbės nuo atsipalaidavimo?
– Ji neišgelbės, prie jos reikės prisitaikyti. Ir mokytojams, ir mokiniams. Kokybiškai einama teisingu keliu. Kokybiškas kelias reiškia, kad mokiniams bus sudėtingiau. Jeigu mes pasižiūrėtumėm į socialinio ugdymo lauką, tai istorijos, geografijos, filosofijos egzaminuose dalis egzamino bus esė, samprotavimo arba nedidelio rašinėlio rašymas. Tai – aukštesnieji mąstymo gebėjimai. Jau nėra, kad reikia pasirinkti vieną teisingą atsakymą iš keturių. Labiausiai nenorėčiau, kad šių metų vienuoliktokai sakytų, kad: „mano čia draugas puikiai išlaikė, tai ir man čia taip bus“.
– Kodėl anglų kalbos egzaminas sulaukia prieštaringų vertinimų iš abiturientų, kad esą pernelyg sudėtingas? Kodėl anglų kalbos egzaminui skiriamas toks dėmesys?
– Aš bijau meluoti, kaip vertina ekspertai, anglų kalbos mokytojai. Kalbų mokymasis šiandien – paremtas aiškiai suformuluotais lygiais ir slenksčiais, ką kiekvienas turi mokėti padaryti. Bet kuris nuėjęs į įmonę, kuri organizuoja kalbos lygio nustatymo testą, gaus lenteles. Jos Lietuvoje – maksimaliai pildomos. Ar šiuo atveju buvo išpildytos, tai turėtų pasakyti kalbininkai. Negirdėjau iš jų neigiamų atsiliepimų. Gali būti, kad mokiniai užsiliūliavo, nes daugelį metų anglų kalbos egzamino rezultatai buvo aukštesni už kitų egzaminų rezultatus.
– Kokių rezultatų liepos mėnesį galime tikėtis? Ar turėsim varpą grafike?
– Daugmaž. Daugelį metų jau pataikome į varpą. Ypatingai su istorijos egzaminu. Neišlaikyti istorijos egzamino ir kai kurių kitų – reikia gerokai pasistengti. Matematika galbūt būtų išimtis, dėl kitokių rezultatų. Aš manau, kad tendencijos bus panašios, daugelio metų tendencijos. Nebent matematikos kitaip, kad galbūt buvo palengvinta, nes tokios galimybės yra, arba mokiniai susiėmę. Aš norėčiau tikėti antruoju variantu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...