Buvę partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai ragina sostinėje ant Žaliojo tilto stovinčias ir sovietų idealogiją menančias skulptūras nuimti ir perduoti Grūto parkui. Kreipimąsis į Seimą bei Vyriausybę, kuriame pareikštas toks pageidavimas, priimtas šeštadienį Ariogaloje vykusiame Laisvės kovų dalyvių, partizanų bei politinių kalinių ir tremtinių sąskrydyje.

Iš stribų siekia atimti valstybines pensijas

Minėtame kreipimęsi be kita ko parlamentarų prašoma priimti 33 Seimo narių pateiktas pataisas svarstomam Liustracijos įstatymo projektui, numatančias KGB rezervo karininkų registravimą ir darbo valstybės tarnyboje apribojimus.

Sąskrydyje priimtame dokumente taip pat raginama taisyti įstatymus, susijusius su valstybinių pensijų mokėjimu - „užtikrinant, kad Valstybinės pensijos nebūtų skiriamos ir mokamos asmenims, kenkusiems kovai už Lietuvos Nepriklausomybę, juo labiau stribams”.

Kovo 11-osios signatarų sąrašą norėtų išplėsti

Kreipimęsi primenama apie prieš 60 metų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio priimtą Vasario 16 d. deklaraciją - šią deklaraciją pasirašiusiems asmenims siūloma suteikti Kovo 11-osios akto signatarų statusą. Sąskrydžio dalyviai taip pat ragina priimti Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kurie “sudrausmintų partizanų šmeižikus”.

Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos prašoma neatidėlioti paminklo Laisvės kovotojams Vilniaus Lukiškių aikštėje projektavimo ir kitų paruošiamųjų darbų, kad „pagerėjus ekonominei situacijai tuojau pat būtų galima pradėti paminklo statybą”.

Buvusių partizanų ir politinių kalinių bei tremtinių priimtame dokumente valdžios taip pat prašoma nedelsiant pradėti partizanų vadaviečių Radviliškio rajono Mėnaičių ir Balandiškių kaimuose - šiose vietovėse buvo redaguojama ir pasirašoma vadinamoji 1949 m. Partizanų Deklaracija bei įsteigtas Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis.

Norėtų, kad jaunimas mokėtų valdyti ginklą

Sąskrydžio dalyvių priimtame kreipimęsi neapsieita ir be šiandieninės politikos vertinimo. Dokumente reiškiama parama valdančiosios koalicijos vykdomai taupymo politikai, mokesčių, sveikatos apsaugos, mokslo, valstybės valdymo bei studijų reformoms. Teigiama esą sunkmetis nėra priežastis šias reformas atidėlioti, o „palankiausias metas” šias reformas vykdyti. Tiesa, Vyriausybė ir Seimas raginami „išsaugoti mažiausias pajamas gaunančių šeimų materialines garantijas, neužkirsti kelio nepasiturinčių tėvų vaikams siekti aukštojo mokslo”.

Politiniu vadinamame dokumente taip pat raginama skubiai svarstyti Teismų įstatymą bei taisyti Kariuomenės reformos įstatymą, „numatant realias priemones, rengti jaunimą, kad jis galėtų vykdyti konstitucinę Tėvynės gynimo pareigą”.