Nuo gegužės 1-osios planuojama griežtinti medikų darbo laiko bei užmokesčio kontrolę, deleguojant 20 specialių tikrintojų šalies gydymo įstaigose, pranešė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, Gydytojų sąjungos vadovas siūlo rūpintis ne medžiokle, o per mažu sąžiningų gydytojų darbo apmokėjimu.

Apie naują kovos su nelegaliu medikų darbo apmokėjimu etapą, kurį pavadino „Baltųjų chalatų“ akcija, V.Andriukaitis žurnalistams pranešė po trečiadienį Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusio tarpinstitucinio pasitarimo. Jame surinktą medžiagą pristatė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), Valstybinės ligonių kasų (VLK), Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), Valstybinės Vaistų kontrolės tarnybos (VVT) atstovai.

Kaip tvirtino V.Andriukaitis, specialistai bus skiriami iš institucijų, kuriose jie dirba, tik gaus papildomus įgaliojimus. Jis sakė suprantantis, kad įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo kontrolė turi būti įgyvendinti netrukdant pačių įstaigų darbo, tad, pasak jo, bus pasirenkamos tik tos įstaigos, kuriose, pagal ministerijai pateiktus duomenis, yra daugiausia problemų.

„Pagal medžiagą bus matyti,  kuriuos sektorius ir kuriuo aspektu tikrinti. „Baltųjų chalatų“ akcija apims ne tik odontologus, apims visą sektorių – ir valstybinį, ir privatų. Tikslas – išgyvendinti šešėlinius santykius, korupciją ir nesąžiningumą sveikatos sistemoje. Mes tai darysime tol, kol aš būsiu šiame poste, kol man nepareikš interpeliacijos“, - sakė V.Andriukaitis.

Pasak jo, skirti specialius tikrintojus, kurie galėtų tikrinti paslaugų prieinamumą gydymo įstaigose nepriklausomai nuo to, ar įstaiga privati, ar valstybinė, jam leidžia Sveikatos įstaigų įstatymo nuostatos. Jis priminė, jog šiomis priemonėms bus bandoma atsižvelgti ir prezidentės Dalios Grybauskaitės metinėje kalboje išsakytą kritiką, kad sveikatos apsaugai gyventojai per metus skiria apie 2 mlrd. savo lėšų, tačiau kokybiškų paslaugų vistiek negauna.

Jis patvirtino, kad bus nusitaikyta tik į tuos, kurie deklaruoja dirbantys daugiau nei dviem etatais. Darbo bei mokesčių inspekcijų specialistų bus prašoma identifikuoti asmenis, kurie deklaruoja uždirbantys ir labai mažai, ir keliasdešimt tūkstančių litų. Jis priminė, jog kai kurie „rekordininkai“ uždirba ir 44 tūkst. litų. Pasak ministro, yra ir medikų, kurie sugeba dirbti ir 11 įstaigų skirtinguose Lietuvos regionuose.

„Išties keista, kai urologas, dirbantis Klaipėdoje, pasikviečiamas į Radviliškį. Na, bent jau iš Šiaulių pasikviestų. Dar keisčiau, kai nedidelėje rajono ligoninėje yra neurochirurgas ar angiochirurgas. Ten to būti negali, nes nėra jokios neurochirurgijos ar angiochirurgijos“, - kalbėjo ministras.

STT direktoriaus pavaduotojas Romas Zienka teigė, kad didžiausias dėmesys bus skiriamas „pilkajai zonai“ - galimiems nelegalaus darbo apmokėjimo atvejams, kuomet medikai dirba keliose įstaigose. Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, jis sveikino ministerijos Seime pateiktus projektus dėl gydytojų pajamų ir turto, taip pat ir interesų deklaravimo.

VDI vadovo pavaduotojas Gintaras Čepas nurodė, kad bus tikrinama, kaip laikomasi gydymo įstaigų darbuotojų darbo ir poilsio laiko kontrolės, stebima, ar iš tiesų yra „galimybės dirbti keliose darbo vietose, galimybės pasiekti kitą darbo vietą per kažkokį mistinį darbo laiką“.

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas atkreipė dėmesį, kad iš 14 tūkst. Lietuvos medikų tik 114 uždirba daugiau kaip 10 tūkst. litų iki mokesčių. Be to, jis priminė, jog norint apriboti gydytojų galimybes vienu metu dirbti ir valstybinėje, ir privačioje gydymo įstaigoje, reikėtų keisti Konstituciją.

„Šitie keliai, kurie dabar vykdomi, tos problemos tikrai neišspręs, nes Konstitucija šiuo metu nedraudžia dirbti keliose gydymo įstaigose, jei jis nepažeidžia įstatymu. Jei būtų priimtas Konstitucijos pataisos, kad valstybinėje įstaigoje dirbantis žmogus neturi teisės dirbti pagal tą pačią specializaciją privačiame sektoriuje, tuomet ir nediskutuotume. Nežinau, ar tokia pataisa galėtų būti svarstoma Seime turint tokius duomenis, kuriuos pateikė ministerija. 7 proc. nuo visų medikų, mano manymu, yra labai mažai. O kai iš jų vos dešimtadalis uždirba daugiau nei 10 tūkstančių litų - kur čia yra problema?“.

L.Labanauskas tvirtino, kad ministerijos „Baltųjų chalatų“ akcija turėtų parodyti kitus dalykus - kad gydytojų atlyginimai, nepaisant darbo per kelias vietas, yra pakankamai maži.

„Gydytojų statistinis vidurkis „popieriuje“ yra  300 litų. Ar tai normalu? Ne. Tai turėtumėme parodyti, kad gydytojai, net dirbdami per kelias darbo vietas, uždirba tik iki 10 tūkstančių litų. Tai taip pat nenormalu. O ar normalu tai, kad mes sudarome visas sąlygas gydytojui, kad jis taip dirbtų, aukodamas savo paties sveikatą, nes kitaip pragyventi negali?“ - piktinosi L.Labanauskas.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu dirba apie 14-15 tūkst. medikų. Ministerija, padedama tarnybų, nustatė, jog dėl 911 (apie 6-7 proc.) medikų darbo santykių bei apmokėjimo yra įvairių neatitikimų.