Nuo šių mokslo metų Muradas Klyčmuradov Vilniaus universitete (VU) duris varsto ne kaip studentas, o kaip dėstytojas. Medicinos fakultete jis baigė bendrosios praktikos slaugytojo bakalauro ir magistro studijas. O dabar jis ir dėsto, ir dirba, tačiau pervargimu nesiskundžia.

„Dėl didelio krūvio vėlgi – be iššūkių būtų neįdomu gyventi“, – sakė  VU Medicinos fakulteto lektorius Muradas.

Lektorius pasakoja, kad didžioji dalis bendrakursių, kaip ir jis pats, liko dirbti Lietuvoje, nes jau mokydamiesi gavo darbo vietą.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

„Jeigu yra gera darbo vieta, mes jaučiamės saugiai, ir mes galime teikti visą reikiamą pagalbą žmonėms, manau, tai labiausiai mus ir motyvuoja“, – kalbėjo Muradas. 

Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, Lietuvoje slaugos specialistų trūksta. Šiuo metu yra apie du tūkstančius laisvų slaugytojų darbo vietų. Skaičiuojama, kad po dešimties metų jų trūkumas išaugs iki trijų tūkstančių.

„Natūralu, nes visuomenė sensta, – kalbėjo SAM Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėjas Artūras Šimkus. – Slaugytojų amžius irgi didėja, dalis jų išeina į pensiją, užtarnautą poilsį, dalis apskritai iš praktikos išeina, todėl šiai dienai turime tokius rezultatus.“

Baiminamasi, kad vis labiau trūkstant slaugytojų, kentės ir pacientai.

Jeigu slauga neefektyvi arba jos visai nėra, pacientas nepasveiks.

„Jeigu slauga neefektyvi arba jos visai nėra, pacientas nepasveiks, – sakė VU Slaugos katedros vedėja Natalja Istomina. – Koks auksinis gydytojas būtų, be slaugytojo – neįmanoma.“

Problema – ne tarp studijuojančių. Šią profesiją renkasi vis daugiau studentų.

„Tie jauni žmonės ateina mokytis jau žinodami, kad išvažiuos dirbti kitur“, – situaciją komentavo Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Regina Jarošienė.

Specialistus dažniausiai pavilioja Norvegija, Didžioji Britanija, Vokietija.

„Bando vilioti studentus, prašo, kad atsiųstume jau trečiakursius ar ketvirtakursius atlikti praktiką ne Lietuvoje“, – kalbėjo N. Istomina.

Užsienio medicinos įstaigos būsimiesiems slaugytojams pasiūlo geresnį atlyginimą ir kitokį požiūrį. O to esą labiausiai trūksta Lietuvoje.

„Viena mano kolegė pasakė, kad čia dirbama iš idėjos. Deja, atlyginimai nėra tokie, kokius norėtume gauti“, – kalbėjo Muradas.  

„Ne tik atlyginimas turi būti didinamas, ne mažiau svarbu sudaryti tokias darbo sąlygas, kad nebūtų jokio mobingo, jokių patyčių, jokio psichologinio smurto prieš studentus ir jaunus slaugytojus“, – sakė N. Istomina.  

Jauni žmonės ateina mokytis jau žinodami, kad išvažiuos dirbti kitur.

Planų keisti slaugytojų darbo krūvio ir uždarbio tvarką vyriausybėje buvo iki 2024 metų. SAM teigia, kad jau ir dabar jų atlyginimai kyla.

„Jeigu 2018 metais vidutinis darbo užmokestis buvo beveik 1160 eurų, tai per šių metų  pirmuosius du ketvirčius jis siekė 1770 eurų“, – sakė  A. Šimkus.

SAM duomenimis, nuo 2016 iki 2021 metų slaugytojų alga kilo kone dvigubai – nuo 840 iki 1814 eurų neatskaičius mokesčių.