Taip jie sutarė trečiadienio vakarą Vilniaus rotušėje dalyvaudami Ingos Liutkevičienės knygos “Déjà vu. Vilnius 1974 – 1990” pristatyme. Knyga parašyta pagal 27 metus sostinei vadovavusio A. Vileikio pasakojimą. Joje pasakojama apie to meto vilniečių gyvenimą – kasdienybės ir švenčių užkulisius.

„Žinot, perverčiau knygą. Klausykit – darbai nesikeičia – taboro problemos tos pačios. Aišku, esminis skirtumas – šilumos kainos. Knygoje galite paskaityti, kad buvo taip šilta, taip pigu, kad nieko nereikėjo taupyti. Dabar yra kitaip. Tikrai tos problemos, kurios buvo jūsų vadovavimo laikotarpiu, ir yra dabar, tos pačios“, – A. Vileikiui sakė A. Zuokas.

„Todėl, kad žmonės tokie pat“, – atsakė A. Vileikis.

A. Zuokas taip pat prisiminė knygoje skaitęs, kaip A. Vileikis statė Lazdynų baseiną. „O man dabar reikia rekonstruoti“, – šyptelėjo A. Zuokas.

A. Zuokas kolegai sakė pavydintis stabilumo – meras teigė neįsivaizduojantis, kaip Lietuvos politikoje miesto vadovu galima išbūti 27 metus. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad A. Vileikiui pradėjus merauti, Vilniuje buvo 33 proc. lietuvaičių. Kada jis baigė vadovauti miestui, čia pirmą kartą istorijoje buvo 52,4 proc. lietuvių.

Norėtų grąžinti kiemsargius

Tiek A. Vileikis, tiek A. Zuokas sulaukė knygos autorės I. Liutkevičienės klausimų apie jiems gražiausias Vilniaus vietas. A. Zuokas sakė negalintis išskirti gražiausios Vilniaus vietos, nes jų yra daug. Svečiams iš užsienio meras dažnai aprodo Bernardinų kapines, kurios jam vienos romantiškiausių ir gražiausių.

„O šiaip man Vilnius gražiausias ankstyvą rytą, šeštadienį ir sekmadienį, kada dar visi miega ir kada gali pasivaikščioti septintą ryto po senamiestį. Kas nebandėt, žinokit, Vilniaus dar nepažįstat. Aišku, dabar tai kartais sudėtinga – būna, kad naktiniai klubai vėlai užsidaro, tad ryte sutinki žmonių. Anksčiau to nebūdavo“, – kalbėjo A. Zuokas.

A. Vileikis antrino, kad jei anksti ryte nepasivaikštai po Senamiestį, nepažįsti miesto. Buvęs sostinės meras sakė, kad jei ekonomiškai būtų įmanoma, reikėtų atgaivinti kiemsargių instituciją. „Kada jūs išeinate anksti rytą į miestą, o jis jau jus sveikina su šluota, lapai sušluoti, viskas švaru, gražu, kai kur dar papilsto vandenį, ir jūs dar žinių gaunate – pasakys, kas nuvažiavo kur anksčiau, policijai pasakys, kur įtartini vaikščiojo“, – prisiminimais dalijosi sovietinio Vilniaus vadovas.