„Po šių rinkimų diskutuosime, kokių priemonių reikia imtis, kaip užtikrinti, kad rinkėjai galėtų saugiai balsuoti, kad galėtume pasitikėti užsienio apygardos rezultatais“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo ji.

„Tikiuosi, Seimui pateiksime pasiūlymus dėl Rinkimų kodekso pakeitimų. Aš pati kaip galimas priemones matyčiau, kad antras turas galėtų būti organizuojamas bent jau po trijų savaičių, kas, iš tiesų, ir Lietuvoje būtų patogu, nes rezultatai patvirtinami po savaitės“, – pažymėjo komisijos pirmininkė.

Toks pakeitimas būtų aktualus visiems rinkimams, kurie rengiami dviem turais.

Kalbėdama apie balsavimą užsienyje, L. Petronienė taip pat užsiminė apie galimybę biuletenius antrajam turui siųsti kartu su pirmojo turo biuleteniais.

„Antrojo turo biuletenyje galėtų būti tie patys kandidatai, kaip ir pirmojo turo. Rinkėjai po pirmojo turo turėtų pasitikrinti ir sužiūrėti už ką balsuoja“, – sakė ji.

„Reikia galvoti, kaip jiems padėti gauti biuletenius arba anksčiau gauti biuletenius su pirmu turu, arba kad galėtų patys atsispausdinti, bet kaip saugiai padaryti, kad nebūtų klastojimo (...). Bet vėlgi negalėtumėme nustatyti tapatybės. Tai tikrai čia turime labai daug principų: suderinti ir skaidrumą, ir balso slaptumą, ir sąžiningumą“, – po konferencijos BNS kalbėjo L. Petronienė.

Apie Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje reikalingus pokyčius pradėta kalbėti po to, kai pirmajame ture dėl šios apygardos balsų skaičiavimo iškart nebuvo aišku, ar „valstiečiams“ išties pavyks patekti į Seimą.

Prieš antrą turą apygardos klausimas vėl buvo iškeltas „laisviečių“, šiems pareiškus, jog Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę žmonės registruojasi balsuoti netoli šalies sienos esančiose diplomatinėse atstovybėse ir papildomose balsavimo vietose, taip galimai piktnaudžiaudami rinkėjo teise.

Be kita ko, Pasaulio lietuvių apygardoje suskaičiavus visus antro turo balsus, čia laimėjo konservatorė Dalia Asanavičiūtė, surinkusi 49,10 proc. balsų. Tuo metu Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė gavo 45,94 proc. balsų.

Vis tik šios apygardos rezultatą dar gali pakoreguoti kiek vėliau paštu atkeliausiantys užsienio lietuvių balsai.

Garbė pirmininkauti pirmajam naujojo Seimo posėdžiui gali tekti B. Vėsaitei

Naujai išrinktam Seimui susirinkus į pirmąjį posėdį, garbė jam pirmininkauti gali atitekti į naują parlamentą išrinktai socialdemokratei Birutei Vėsaitei.

Apie tai pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė.

Kaip nustatyta Seimo statute, pirmąjį po rinkimų parlamento posėdį pradeda vyriausias pagal amžių išrinktas Seimo narys.

Pagal socialdemokratų partijos sąrašą į Seimą išrinkta B. Vėsaitė gimė 1951 m. rugpjūčio 19 d. Į parlamentą ji sugrįžta po pertraukos. Seimo nare B. Vėsaitė yra dirbusi nuo 2000 iki 2016 m.

Prieš ketverius metus, lapkričio 13 d. į pirmąjį posėdį susirinkusiam Seimui pirmininkavo parlamentaras Antanas Vinkus. 1942 m. gruodžio 25 d. gimęs A. Vinkus į naują Seimą neperrinktas.

2016 m. lapkričio 14 d. garbė pirmininkauti Seimo pirmajam posėdžiui atiteko tuomet vyriausiam pagal amžių 1941 m. sausio 8 d. gimusiam Seimo nariui Juozui Imbrasui, primena ELTA.

VRK pirmininkės L. Petronienės duomenimis, naujojo Seimo jauniausias parlamentaras yra „Nemuno aušros“ atstovas Tadas Sadauskis, gimęs 1996 m. gegužės 23 d. Į naują Seimą jis išrinktas vienmandatėje Tauragės rinkimų apygardoje.

Beje, kadenciją baigiančio Seimo jauniausias parlamentaras yra Laisvės partijai atstovaujantis Marius Matijošaitis, gimęs 1992 m. rugpjūčio 28 d.

Galutinius Seimo rinkimų rezultatus VRK ketina patvirtinti lapkričio 3 d.