Visgi, didieji koalicijos partneriai neatmeta, kad Laisvės partija gali tęsti maištą – aštrėjančią retoriką liberalai ir konservatoriai sieja su artėjančiais rinkimais. Tačiau patys „laisviečiai“ atkerta – kritika kolegoms nėra „tik emocijų pliūpsniai“.

E. Gentvilas: viską radikalizuodami „laisviečiai“ bando parodyti, kokie jie nepamainomi

Liberalų frakcijos parlamente vadovas Eugenijus Gentvilas neabejoja – koalicijos kolegos aptars tarpusavio santykius taryboje. Jo teigimu, toks susitikimas planuojamas antroje mėnesio pusėje. Visgi, politiko manymu, posėdį reikėtų šaukti anksčiau.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr. 

„Man atrodo, kad reikėtų greičiau, bet tebūnie“, – teigė liberalas.

Parlamentaras pastebėjo, kad konfliktai tarp koalicijos partnerių tampa vis labiau matomi ir plenarinių Seimo posėdžių metu. E. Gentvilas atkreipė dėmesį, kad praėjusį antradienį Seimui nesutikus panaikinti įstatymo nuostatos, kuria informacija apie LGBT laikoma kenksminga nepilnamečiams, ne tik „laisvietis“ Tomas Vytautas Raskevičius išreiškė savo nepasitenkinimą, surengdamas pilietinio nepaklusnumo akciją. Politiko teigimu, pyktis dėl žlugusio balsavimo pasireiškė ir apsižodžiavimu tarp konservatoriaus Antano Matulo ir Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo.

„Tai yra to klausimo, to balsavimo pasekmė. Man tai yra akivaizdu“, – savo įžvalgomis dalijosi E. Gentvilas.

Mitalas užpuolė Matulą, kad šis viską gadina ir viską tempia į dugną.

„Mitalas užpuolė Matulą, kad šis viską gadina ir viską tempia į dugną. Žodžiu, dar vienas konfliktas, kuris kilo po to balsavimo“, – aiškino jis.

Ir nors susėsti prie bendro stalo su konservatoriais ir „laisviečiais“ reikia, E. Gentvilas mano, kad Laisvės partija veikiausiai nenurims. Pasak jo, įvairiais „išpuoliais ir išsišokimais jie sprendžia savo egzistencinius išlikimo klausimus“.

„Viską radikalizuodami jie bando parodyti, kokie jie yra kieti, nepamainomi, kritiški, nekoaliciški, nelabai atsakingi už tai, kas vyko trejus metus, ir t.t. Mano manymu, jie pasirinko tokį veikimo būdą. Nepritariu jam, bet linkiu kolegiškai sėkmės. Nors nemanau, kad tai yra sėkmės receptas“, – nurodė parlamentaras.

„Iki tol (koalicinės tarybos posėdžio – ELTA) jie dar daug performansų padarys, kuriais parodys, kokia Laisvės partija yra išskirtinė. Būtų vasara – dar vieną pliažą Lukiškių aikštėj pastatytų“, – ironizavo jis.

V. Mitalas: tai nėra vien tik emocijų pliūpsniai

Laisvės frakcijos seniūnas V. Mitalas sutinka, kad pastarųjų savaičių įvykiams aptarti reikėtų šaukti koalicinę tarybą. Politikas teigia pasiūlęs surengti posėdį praėjusio valdančiųjų frakcijų seniūnų pasitarimo metu.

Visgi, Seimo narys pabrėžia – nors T. V. Raskevičius, pareiškęs, kad Vyriausybė nebeturi Seimo daugumos palaikymo, nekalba visos frakcijos vardu, visgi, tęsė V. Mitalas, „laisviečių“ pasisakymai nėra tik „emocijų pliūpsniai“.

P. Peleckio / BNS nuotr. 

„Tai nėra kažkokie vien tik emocijų pliūpsniai“, – Eltai teigė V. Mitalas.

Kai kurių koalicijos partnerių balsavimas parodo seną tiesą, kad į ateitį žiūrinčios, drąsios Lietuvos vizijai ne visi pritaria – net ir koalicijoje.

„Apskritai EŽTT sprendimai ne visada Seimo yra vertinami rimtai, nors ir koalicijoje sutartyje paminėjome tuos principus – kad kartu gerbsime EŽTT sprendimus. Bet ne visi juos gerbiame ir vienodai suprantame“, – kalbėjo jis, referuodamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) išvadą, kurios pagrindu ir siekta iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo išbraukti atitinkamą nuostatą.

„Kai kurių koalicijos partnerių balsavimas parodo seną tiesą, kad į ateitį žiūrinčios, drąsios Lietuvos vizijai ne visi pritaria – net ir koalicijoje“, – apgailestavo jis.

Politikas sureagavo ir į kolegos liberalo pasvarstymus dėl jo bei A. Matulo apsižodžiavimo.

„Yra projektų, kuriuos jis (A. Matulas – ELTA) laiko stalčiuje“, – aiškino „laisvietis“, kalbėdamas apie įsiplieskusį ginčą dėl to, kada Seimas turėtų svarstyti valstybinių ir teritorinių kasų reformos projekto.

„Jau seniai aptarinėjame, kad ponas Antanas Matulas Sveikatos reikalų komitete tokį svarbų projektą kaip Odontologų rūmų įstatymas (...) užlaikė stalčiuje ilgą laiką“, – priminė jis.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: nuomonių išsiskyrimai yra normalu, tačiau tai pozityviai nenuteikia

Kad koalicijos partneriams reiktų susėsti prie bendro stalo sutiko ir konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Mes pasikalbame ir per rutininius kiekvienos savaitės susitikimus, kai aptariame savaitės darbotvarkes. Bet, aišku, tokio platesnio, gilesnio išsikalbėjimo irgi reikia neatmesti“, – Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

L. Balandžio / BNS nuotr. 

Visgi, vertindama T. V. Raskevičiaus pasisakymus apie pasitikėjimą praradusį Ministrų kabinetą, politikė pripažino – tai „pozityviai neįkvepia“. Tokia retorika, R. Morkūnaitės-Mikulėnienės manymu, veikiausiai yra nulemta artėjančių rinkimų.

„Kiekvienas turi teisę išsakyti savo matymą, pasirinkti, kurioje temoje konkrečiai reaguoja arba vienokiu, arba kitokiu būdu. Jeigu keltume klausimus apie koalicijos buvimą ar nebuvimą... Galime prisiminti bankų solidarumo mokestį (...). Tuomet irgi iš koalicijos nelabai tų balsų buvo. Bet mes neskubėjome daryti vienokių ar kitokių išvadų, suprasdami, kad nuomonės išsiskiria“, – Vyriausybės iniciatyvą, kurios savo ruožtu „laisviečiai“ nebuvo linkę palaikyti, priminė Seimo narė.

„Aš taip vertinu – tai tam tikri nuomonių išsiskyrimai. Artėjantis rinkiminis ciklas irgi įtakoja vienokią ar kitokią retoriką. Tai tam tikra prasme normalu. Ar tai labai pozityviai įkvepia? Nepasakyčiau. Bet, kaip sakant, nėra lengvų darbų“, – apibendrino ji.

ELTA primena, kad kiek anksčiau naujienų portalas delfi.lt paviešino Laisvės partijos valdybos veiksmų planą, kuriame kalbama apie galimybę blokuoti kai kurias konservatorių iniciatyvas, jei šie ir toliau nerodys pakankamai pastangų įkalbėti abejojančius partiečius balsuoti už civilinę sąjungą.

Laisvės partijos valdybos veiksmų plane nurodoma, kad Civilinės sąjungos įstatymo patirsiant nesėkmę, „laisviečiai“ „gali būti priversti“ blokuoti visus TS-LKD teikiamus kandidatus į Europos Komisaro pozicijas. Tarp kandidatų į šią poziciją neoficialiai minimas Gabrielius Landsbergis.

Visgi, įtampos tarp koalicijos partnerių išryškėjo ir prieš porą savaičių vykusiame Vyriausybės pasitarime. Aptariant Europos Komisijos (EK) sprendimą dėl „Naujosios kartos Lietuvos“ plano keitimo ir papildymų, nebuvo išvengta premjerės I. Šimonytės ir ministrės A. Armonaitės apsižodžiavimo.

Tuo metu antradienį Seimui atmetus siūlymą atsisakyti įstatymo nuostatos, pagal kurią informacija apie tos pačios lyties asmenų santykius priskiriama prie žalingos nepilnamečiams, „laisvietis“ T. V. Raskevičius surengė pilietinio nepaklusnumo akciją ir konstatavo, kad Vyriausybė nebeturi šios parlamento daugumos pasitikėjimo.