V. Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės dar vienam referendumui dėl dvigubos pilietybės

Nepavykus antrajam referendumui išplečiant dvigubos pilietybės suteikimo galimybes, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta galimybės, kad referendumas bus organizuojamas darsyk.

Parlamento vadovė sako, kad norint išplėsti dvigubos pilietybės suteikimo galimybę, „paprastų išeičių nėra“, ji neatmeta dar vieno referendumo rengimo.

„Yra aiškus kelias, kuriuo jau du kartus ėjome, atrodo, kad vis arčiau esame rezultato, bet vis pritrūksta. Tokia demokratinė rinkėjų valia. Kaip bus po penkerių metų, tikrai nesiimsiu spėlioti, bet visus variantus reikėtų vertinti, neatmetu visiškai ir referendumo kartojimo, jei tam bus bendra politinė valia“, – spaudos konferencijos metu pirmadienį kalbėjo Seimo pirmininkė.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad didėja aktyvumas prezidento rinkimuose, tad galima daryti prielaidą, kad aktyvumas pasieks „didesnius skaičius“, kas galbūt leistų tikėtis palankaus rezultato referendume dvigubos pilietybės šalininkams.

„Tikėjausi, kad pavyks, nepaisant to, kad kartelė yra aukšta. Norėjosi tikėtis, kad bus toks aktyvumas, kuris leistų pilietybės išsaugojimui gauti pritarimą. Mes matome, kad palaikymas tam didelis, bet ir kartelė tam labai aukšta“, – sakė Seimo pirmininkė.

„Yra nusivylimo, kad pritrūko šį kartą, negaliu to slėpti“, – pridūrė ji.

V. Čmilytės-Nielsen nuomone, referendumo kartelės pamažinimas „nėra geras kelias“.

„Tai sukelia kitų pavojų ir problemų, apie tai ne kartą diskutuota“, – sakė parlamento vadovė.

Kad Konstitucijos pataisa dėl pilietybės būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių asmenų. Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai, išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, referendume dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 arba beveik 59 proc. rinkėjų.

Iš jų pilietybės pokyčiams pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 arba 74,13  proc. balsavusiųjų, tad Konstitucijai pakeisti pritrūko apie 166 tūkst. tam pritariančiųjų – privalu buvo surinkti 1 mln. 192 tūkst. 617 rinkėjų balsų.

Referendumo iniciatorė konservatorė Dalia Asanavičiūtė tvirtino, kad nepaisant nesėkmės, rezultatai rodo, jog Lietuvos visuomenė „iš esmės pritaria pilietybės išsaugojimo idėjai“.

2019 metais surinkti reikėjo 1,24 mln. balsų, pavyko – 956 tūkst. 564 arba 72,35 proc. balsavusiųjų.

Lietuvos užsienio ir saugumo politika nesikeis

V. Čmilytė-Nielsen sako, prezidento rinkimų rezultatai jos nenustebino, jie rodo, kad Lietuvos užsienio ir saugumo politikos kryptis nesikeis.

Antrajame ture, kaip ir prieš penkerius metus, vėl susitiks dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Nenustebino rezultatai. Galima buvo numatyti, kad vienas ryškus favoritas bus, taip ir susidėliojo pirmasis etapas.

„Nenustebino rezultatai. Galima buvo numatyti, kad vienas ryškus favoritas bus, taip ir susidėliojo pirmasis etapas“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, antrajame ture yra kandidatai, kurių požiūris į užsienio politiką, saugumą, gynybą ir paramą Ukrainai yra aiškus.

„Kuriuo galima pasikliauti, kad Lietuvos pozicija ir kryptis niekaip nesikeis, tai geroji šių rinkimų žinia“, – teigė parlamento vadovė.

„Kita žinia – yra kandidatų, kurių prokremliškos pažiūros nesutrukdė jiems gauti nemenką palaikymą. Tai irgi tam tikro dėmesio reikalaujantis aspektas“, – kalbėjo ji.

Jos teigimu, rinkimų rezultatai rodo, kad kai kurias visuomenės grupes pasiekia propagandos naratyvai ir „tą reikėtų įvertinti“.

V. Čmilytės-Nielsen nuomone, prezidento rinkimai neturės didesnės įtakos rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams.

„Apklausos prieš rinkimus rodė, kad kandidatų turėjimas ar jų neturėjimas, aktyvus ar neaktyvus dalyvavimas prezidento rinkimų kampanijoje įtakos partijų reitingams neturėjo“, – teigė Seimo pirmininkė.

V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad Liberalų sąjūdis po partijos valdybos ir tarybos posėdžio diskutuos, ar pareikšti paramą kuriam nors kandidatui.

„Šiuo metu manyčiau, kad turėtume laikytis neutralios pozicijos, kokios laikėmės prieš pirmąjį turą“, – sakė liberalų lyderė.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, G. Nausėda surinko 44 proc. balsų, I. Šimonytė – apie 20 procentų.

2019 metais varžovų jėgos buvo lygesnės, tuomet jie abu per pirmąjį turą surinko maždaug po 31 proc. rinkėjų balsų.

Antros kadencijos siekiantis prezidentas G. Nausėda šįkart daugiausia balsų gavo praktiškai visose savivaldybėse, išskyrus Vilnių, kur laimėjo I. Šimonytė, ir Šalčininkus bei Visaginą, kur pergalę šventė medikas Eduardas Vaitkus.

Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.

VRK duomenimis, advokatas Ignas Vėgėlė surinko 12,4 proc., partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis – 9,3 proc., medikas E. Vaitkus – per 7,3 proc., teisininkas Dainius Žalimas – 3,5 proc., Darbo partijos lyderis Seimo narys Andrius Mazuronis – 1,4 proc., buvęs krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas – 1,3 procento.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
normaliai formuluokit klausima, ir be visokiu ten papildomu salygu - dviguba pilietybe visiems, kas nori, su betkokia valstybe - tada as balsuociau TAIP. O kada ten tik EU salys, kur ir taip galima gyvent ir vaziuot be visokiu vizu kiek nori, kam man to reikia?

kagiebynas nerimsta

kagiebynas nerimsta portretas
importuoja i lietuva visoki bruda ir bando prastumt dvigubas pilietybes

pašla tu

pašla tu portretas
tankiste n x
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

Daugiau straipsnių