Seimo narys, žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Tomas Vytautas Raskevičius pasidalijo savo įžvalgomis ir mintimis po Seimo rinkimų.

– Viename iš interviu jūs sakėte, kad laukia vadovybės pokyčiai. Matėme jau kai kuriuos sprendimus iš kitų valdančiųjų partijų. Gabrielius Landsbergis pasitraukė visai, bet iš Laisvės partijos nebuvo nieko panašaus. Ką jūs turit omeny sakydamas, kad vadovybės pokyčiai laukia?

– Kai kalbėjo apie vadovybės pokyčius, save matau kaip Laisvės partijos vadovybės dalį, esu Laisvės partijos pirmininkės pavaduotojas ir ketinu asmeniškai taip pat prisiimti atsakomybę dėl šių rinkimų rezultato. Laisvės partija valdybą šaukia lapkričio 5 dieną. Ir, matyt, valdybos posėdyje bus priimtas sprendimas šaukti visuotinį susirinkimą, kuris ir priims tam tikrus sprendimus, ir jis įvyks arba gruodžio mėnesio pabaigoje, arba sausio mėnesio pradžioje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar jūs irgi norit pasitraukti iš valdžios partijoje?

– Kalba eina ne apie norą, o apie poreikio klausimą. Rinkimai yra pralaimėti. Patyrėme nesėkmę, tiek kaip partijos sąrašas, tiek kaip trys vienmandatininkai. Svarbu galvoti ne tik apie praeitį, išanalizuoti priežastis rezultato, bet ir galvoti apie ateitį. Ir kitiems savivaldos rinkimams, kurie laukia mūsų 2027 metais, pradėti ruoštis jau šiandien.

– Aušrinė Armonaitė yra prieštaringai vertinama politikė. Vieni ją mėgsta, kiti jos nemėgsta. Ar, jūsų manymu, ji taip pat turėtų trauktis, kaip daro kiti partijų lyderiai?

– Tai yra visų pirmiausia Aušrinės sprendimas, bet ne tik pačios partijos pirmininkės, bet ir mūsų partijos bendruomenės. Tai, kaip ir minėjau, svarbiausia nesusikoncentruoti į personalijas, bet susikoncentruoti į Laisvės partiją kaip organizaciją ir į mūsų bendruomenę. Deja, Laisvės partijos idėjos nebus atstovaujamos Seime. Daug kas spekuliuoja, kad galbūt kitos partijos perims Laisvės partijos prioritetus, pavyzdžiui, žmogaus teisių darbotvarkę. Manau, kad tai yra netiesa. Žmogaus teisių kitos kadencijos Seime nebus. Tos partijos, kurios dabar kalba ir bando atstovauti šiai temai, jos tą galėjo daryt ir praėjusius ketverius metus. Yra ir dabar Parlamente, ir ypatingai valdančiojoje daugumoje bus partijos.

– Jūs turėjote labai gerą ir labai įtakingą postą dabartiniam Seime. Jūs esat Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, bet jums nepavyko padaryti to, ką jūs buvot užsibrėžę padaryti. Bet pasakykit, kuo jūs labiausiai didžiuojatės per tuos ketverius metus šitame komitete?

– Labiausiai didžiuojuosi tuo, kad žmogaus teisės buvo ne kažkokia tema, apie kurią šnabždamasi politikos paraštėse, tai buvo vienas pagrindinių darbotvarkės klausimų. Taip, tam tikrų ambicingų pokyčių įgyvendinti nepavyko. Nepavyko priimti partnerystės įstatymo.

– Bet ar tikrai taip buvo? Ką jūs turite omenyje?

– Kiekvienas žmogus Lietuvoje šiandien turi nuomonę apie žmogaus teises. Visos politinės partijos pasisakiusios, valstybės vadovai apie tai kalba ir tai buvo viena iš temų, kuri skyrė politines partijas. Sakome, kad tam tikrų klausimų nepavyko įgyvendinti, bet labai daug dalykų pavyko įgyvendinti: smurto apsaugos orderis, gelbėjantis moteris nuo smurto artimoje aplinkoje, trijų raidžių rašyba, negalios reforma, panaikinti absurdiški ribojimai pagalbiniam apvaisinimui. Daugybė dalykų buvo padaryta. Sutinku, buvo padaryta per mažai. Reikia padaryti dar daugiau, kad Lietuvoje būtų užtikrinti vakarietiški žmogaus teisių standartai.

– Aš jums pacituosiu, ką jūs sakėte po vieno bandymo įteisinti partnerystę ar vieną iš tų įstatymų: „Socialdemokratai yra politiniai išdavikai ir melagiai, ir būtent jie sužlugdė civilinės sąjungos įteisinimą“. Ar jūs vis dar galvojate apie socialdemokratus tą patį?

– Taip, 100 procentų. Šių metų liepos 18 dieną mes turėjom reikalingus balsus civilinės sąjungos įstatymui priimti ir šis įstatymas buvo priimtas tik todėl, kad socialdemokratų frakcija atitraukė savo balsus ir viešai iškomunikavo, kad balsavime nedalyvaus.

– Yra tokia nuomonė, kad jūs patys save paėmėte įkaitais neidami į jokius kompromisus civilinės sąjungos klausimu.

– Visi įmanomi kompromisai buvo padaryti. Tai tiesiog kalbėjimas apie tai, kad Laisvės partija aktyviai kėlė šitą darbotvarkę, yra bandymas kitų politikų nusimesti atsakomybę už šiuos klausimus.

– Ką jūs veiksite po to, kai nebebūsite Seime?

– Taip, iki lapkričio 14 dienos, berods, einu Seimo nario pareigas. Tada planuoju trumpą kelių savaičių pertrauką ir tada esu priėmęs sprendimą grįžti į nevyriausybinį sektorių. Manau, kad žmogaus teisių atstovavimas iš politinio lygmens persikels į visuomeninį. Parlamente nėra jėgų, kurios tikrai nuoširdžiai ketina šiai temai atstovauti, todėl tas įtakos centras turi persikelti iš Parlamento atgal į visuomenę.

– Pasakykite tą organizaciją, į kurią eisite?

– Organizacijos konkrečios neįvardinsiu, bet tai gali būti visiškai nauja iniciatyva.