- Jurgita Andriejauskaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga trečiadienį paskelbė pasitraukianti iš kolektyvinės sutarties su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis buvo pasirašyta pernai gruodį. Joje susiderėta dėl švietimo įstaigų vadovų darbo, ekonominių ir socialinių sąlygų gerinimo.
Kaip paskelbė profesinė sąjunga, „kokybiškų pokyčių švietimo sistemoje stoka šiandien ypač akivaizdi, tad prieš metus išsakytų nuogąstavimų ignoruoti toliau neįmanoma“.
Anot sąjungos, iš 20 reikalavimų sąrašo derybose per pusę metų nebuvo sutarta dėl 17, todėl bandyta derinti pozicijas Ginčų komisijoje.
„Vis dėlto ir šitoje derybų stadijoje siūlymai netenkino profesinės sąjungos lūkesčių, nes pokyčiai buvo labiau imitaciniai nei realiai keičiantys pedagogų situaciją tiek dėl socialinių garantijų, tiek dėl darbo sąlygų ir užmokesčio“, – nurodė sąjunga.
Dėl to profesinė sąjunga antradienį pranešė apie skelbiamą streiką. Įspėjamasis mokytojų streikas vyks rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo 29-ąją bus surengtas ir tikrasis streikas.
Sąjunga sakė esanti pasiruošusi siekti kompromiso, tačiau jeigu susitarimai bus nepriimtini, neatmeta galimybės streikuoti neterminuotą laikotarpį.
„Siekdama socialinių ir ekonominių darbo sąlygų gerinimo LŠDPS išsakė poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudarytose klasėse (grupėse) nuo 2024 rugsėjo 1 d.“, – rašoma sąjungos pranešime.
Profesinė sąjunga taip pat siūlė numatyti kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais ir apmokėjimo tvarką, mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
Anot pranešimo, taip pat siekiama numatyti nuoseklų darbuotojų darbo užmokesčio didinimą, kompensuoti kanceliarines, transporto ir sveikatos draudimo išlaidas. Sąjunga kėlė ir darbo krūvio, kvalifikacijos kėlimo, atostogų ir kitus klausimus.
Profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas BNS antradienį sakė, kad streiką palaikytų ir Lietuvos moksleivių sąjunga, ji organizuotų įvairias akcijas.
Pasak A. Navicko, streikas yra priemonė suaktyvinti derybas, o politinių partijų susitarimas mokytojų algoms pasiekti 130 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio tolsta.
Apie planus skelbti streiką profesinė sąjunga pranešė pirmadienį.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pirmadienį komentare BNS nurodė gerbiantis tokį profesinės sąjungos sprendimą.
G. Jakštas: naujų profsąjungos reikalavimų sulaukta vasarį, kai kurie iš jų nerealūs
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai paskelbus apie pasitraukimą iš kolektyvinės sutarties, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigia, jog papildomų reikalavimų buvo sulaukta vasarį, o kai kuriuos jų vadina nerealiais.
Reikalavimai yra nerealūs, nėra iki galo smagu, kad tos derybos buvo nutrauktos, manau, kad jos vyko produktyviai, buvo daug susitikimų, formuluotės buvo derinamos, tačiau pasirinktas toks kelias, jų sprendimas.
„Reikalavimai yra nerealūs, nėra iki galo smagu, kad tos derybos buvo nutrauktos, manau, kad jos vyko produktyviai, buvo daug susitikimų, formuluotės buvo derinamos, tačiau pasirinktas toks kelias, jų sprendimas“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Jakštas.
Pasak jo, profesinė sąjunga reikalauja, kad per vienerius metus pradinėse klasėse mokinių mažėtų nuo 24 iki 18, o vyresnėse – nuo 30 iki 24.
„Vien Vilniuje iškart dabar turėtų atsirast 20 papildomų mokyklų. Kaip galėtų atsirasti, net ne finansinis klausimas, tai padaryti neįmanoma. Keliant neįmanomus reikalavimus, neįmanoma susitart“, – teigė ministras.
Profesinė sąjunga teigė, kad iš 20 reikalavimų sąrašo derybose per pusę metų nebuvo sutarta dėl 17, todėl bandyta derinti pozicijas Ginčų komisijoje.
Anot ministro, kolektyvinė sutartis buvo pasirašyta pernai kovą, o naujų 20 reikalavimų sąrašo ministerija sulaukė šį vasarį, taigi, beveik po metų. Sutartis galioja iki 2024 metų pabaigos.
„Visus įsipareigojimus, esančius kolektyvinėje sutartyje, ministerija įgyvendino, tai atsirado daug naujų. Dėl naujų prasidėjo derybos, dar iki birželio mėnesio dėl trijų buvo rastas sutarimas, dėl likusių 17 vyko diskusijos, derinamos formuluotės. Iš 17 aštuoni jau buvo daugmaž suderinti, dėl kitų buvo ieškoma formuluočių, kad tenkintų abi puses“, – sakė G. Jakštas.
Jo teigimu, ministerija pritaria, kad mokytojai turėtų gauti didesnį atlyginimą ir šis įsipareigojimas yra vykdomas, kitąmet atlyginimus numatyta kelti du kartus.
„Bet sugalvoti likus kelioms savaitėms iki rugsėjo, kad atrasti iš kažkur pinigų, tai taip tiesiog neveikia pasaulis. Tai mes priimti tokių įsipareigojimų, kurių negalime įgyvendinti, žinoma, negalime“, – teigė G. Jakštas.
Ministras taip pat pastebėjo, kad pasirašyti susitarimų tik su viena švietimo profsąjunga, kuomet susitarimai liečia visus mokytojus, teisiškai būtų neteisinga. Klausimai turi būti suderinti ir su kitomis profsąjungomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėdai tęsiant susitikimus su partijų vadais, trečias Prezidentūroje – S. Skvernelis
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimų su parlamentinių partijų lyderiais ciklą – ketvirtadienį Prezidentūroje lankysis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis. ...
-
URM Rusijos ambasados atstovui išreiškė protestą dėl 16 Ukrainos karo belaisvių nužudymo
Užsienio reikalų ministerija (URM) Rusijos ambasados Lietuvoje atstovui pareiškė griežtą protestą dėl 16 ginklus sudėjusių Ukrainos karių sušaudymo rugsėjo 30 dieną netoli Pokrovsko, trečiadienį pranešė ministerija. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos nusikaltimų sąrašas tik ilgėja
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį Prancūzijoje, Europos Tarybos (ET) Parlamentinės asamblėjos rudens sesijoje, aptarė ET pastangas užtikrinti Rusijos atsakomybę dėl vykdomos agresijos. ...
-
Apie meteorologinių balionų problemą: skėsčiojimas rankomis atrodo apgailėtinai2
Paaiškėjus, kad šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos pateko šimtai kontrabandą gabenančių meteorologinių oro balionų, ieškoti šios problemos sprendimo būdų opozicijos atstovai planuoja Seimo Nacionalinio saugumo ...
-
Aukštąjį išsilavinimą turi keturi penktadaliai kandidatų į Seimo narius2
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visuomenei skelbia duomenis apie kandidatų į Seimo narius išsilavinimą. ...
-
I. Šimonytė sureagavo į F. Jansono ketinimus kreiptis į teismą6
Reaguodama į konservatorių lyderių antisemitizmu kaltinamo prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono ketinimus kreiptis į teismą, premjerė Ingrida Šimonytė leidžia suprasti, jog nemato tam pagrindo. ...
-
Taivano ambasadorė: Kinija sieks atimti iš jūsų daug daugiau, nei tik paramą mums
Jei Lietuva nuspręstų gerinti santykius su Kinija, šios režimas greičiausiai nepasitenkintų vien tik nuolaidomis dėl Lietuvos pozicijos Taivano klausimu – Pekinas imtų spausti Vilnių mažinti paramą Ukrainai ar dėl kitų svarbių mūsų ...
-
Apklausa: prezidento siūlomą Regionų ministeriją nereikalinga laiko pusė šalies gyventojų5
Prezidentui Gitanui Nausėdai iškėlus idėją Lietuvoje steigti atskirą už regionus atsakingą ministeriją, pusė Lietuvos gyventojų mano, kad jos nereikia, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Iki Seimo rinkimų – mažiau nei dvi savaitės: apklausa atskleidė, kurios partijos yra populiariausios151
Iki pirmojo Seimo rinkimų turo likus mažiau kaip dviem savaitėms, socialdemokratai ir toliau išlieka partinių reitingų lentelės viršūnėje. Tai rodo „Delfi“ užsakymu atlikta visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės &...
-
R. Karbauskis neįsivaizduoja koalicijos su „Nemuno aušra“: R. Žemaitaitis kenkia Lietuvai18
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako neįsivaizduojantis koalicijos su „Nemuno aušra“. Pasak jo, šios politinės jėgos pirmininko Remigijaus Žemaitaičio retorika kenkia valstybei. ...