- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo socialdemokratai reikalauja kuo skubiau išslaptinti visą planuojamos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos projektą.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) nariai sako turėję „išsireikalauti“, kad Sveikatos apsaugos ministerija pagaliau pristatytų šį gandais apaugusį reformos projektą.
„Pandemijos nualintus medikus ir nustekentas ligonines bei pirminės sveikatos priežiūros centrus dabar užgrius dar ir sveikatos sistemos reforma“, – nerimu dalijasi SRK narė socialdemokratė Orinta Leiputė.
Jai antrina Seimo antikorupcijos komisijos narys socialdemokratas Julius Sabatauskas.
P. Peleckio / Fotobanko nuotr.
„Pamiršus COVID-19 pamokas, galvojama didinti „lovos užimtumą“ iki 300 dienų per metus, o tai reikš, kad žiemą net ir be pandemijos ligoniai turės gulėti koridoriuose, o sulaukus kitos pandemijos – sporto ir parodų salėse.“
Pasak socialdemokratų, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projekte numatoma mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, jungti įstaigas, pertvarkyti greitąją medicinos pagalbą. Pertvarka taip pat palies ilgalaikės priežiūros paslaugas, skirtas neįgaliems ir ligotiems žmonėms. Socialdemokratų duomenimis, šioms permainoms įgyvendinti bus naudojami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (vad. RRF) bei Europos Sąjungos investicijų milijonai.
Tai reikš, kad žiemą net ir be pandemijos ligoniai turės gulėti koridoriuose, o sulaukus kitos pandemijos – sporto ir parodų salėse.
„Užbėgdama už akių klausimams dėl mažinamo lovų ir įstaigų skaičiaus, viceministrė Danguolė Jankauskienė parlamentarų prašė „neišsigąsti“, – sako Seimo socialdemokratai. Tačiau, jų vertinimu, daug kertinių klausimų lieka neatsakyta.
„Ministerijos atstovai labai akcentavo ekonominius kriterijus – kiek lovų turi būti ligoninėje, kad jos veikla būtų „tvari ir ekonomiška“. Tačiau kyla klausimas, ar taip skaičiuojant įmanoma atsižvelgti į žmonių interesą ir vietinę sveikatos priežiūros paslaugų paklausą“, – nuogąstauja O. Leiputė.
Socialdemokratai abejoja, ar rengdami šią reformą, valdantieji diskutavo su savivaldybėmis, pačiomis gydymo įstaigomis, jų vadovais, pacientų organizacijomis.
„Kur viešos diskusijos? Gydymo įstaigų vadovai apie tai nebuvo net girdėję. Kaip visada, reformos projektas rengiamas slaptoje „darbo grupėje“, – piktinasi O. Leiputė.
Anot J. Sabatausko, ministerijos pristatyme išvardyta daugybė grėsmių, bet visoms joms suvaldyti siūloma ta pati priemonė: stiprinti Vilniaus ir Kauno universitetines ligonines. „O kas, jeigu pandemijos banga paralyžiuos būtent šitų įstaigų darbą?“ – klausia parlamentaras.
O. Leiputė priduria, kad neteikiant aktyvaus gydymo rajonuose, t. y. uždarius terapijos (vidaus ligų) skyrius, skubios medicinos paslaugos taps tiesiog neįmanomos, nes nebeliks skubios pagalbos skyrių. Rajonuose, kuriuose gyvena mažiau nei 21 tūkst. gyventojų, bus galima teikti tik ribotas gydytojų konsultantų paslaugas.
„Nutrūktgalviška“, – taip socialdemokratai apibūdina planus dėl greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarkos.
„Labiausiai GMP pajėgumų trūksta kaimiškuose savivaldybėse. Kodėl brigadų skaičius siejamas su gyventojų skaičiumi, neatsižvelgiant į atstumą ir suteikiamų paslaugų skaičių? Nuvažiuoti pas sergantį ir jį nuvežti į ligoninę, kuri yra didmiestyje, užtrunka daug laiko“, – pažymi O. Leiputė.
„GMP paslaugų centralizavimas niekaip nepagerins brigadų operatyvumo. Reikia didinti brigadų skaičių. Paslaugų kokybę pagerintų ir tinkami greitosios automobiliai su modernia aparatūra – dabar tipiška situacija tokia, kad dvi mašinos kelyje, o keturios remontuojamos“, – sako O. Leiputė.
Paslapčia rengiamoje reformoje socialdemokratai taip pat įžvelgia pataikavimą privačios medicinos subjektams, o “tai lems socialinės atskirties didėjimą ir dar ryškesnius žmonių gyvenimo kokybės netolygumus„.
J. Sabatauskas atkreipia dėmesį į tai, kad projekte nekalbama apie sveikatos rodiklių gerinimą – nors bus išleista beveik 1 milijardas eurų.
„Projektas persmelktas ne rūpesčio Lietuvos gyventojais, o kelių didžiųjų ligoninių interesų. Siekiant išsklaidyti abejones, svarbu žinoti: kas rengė projekto tekstą? Ar pasirašytos nešališkumo deklaracijos? Ar buvo balsuojama, o balsuojant susilaikoma tais atvejais, kai buvo tikėtinas interesų konfliktas? Ar rengti posėdžių protokolai? Kur jie? Kokia statistine ir prognostine medžiaga naudojosi projekto rengėjai?“ – klausia J. Sabatauskas.
Parlamentaro vertinimu, projektas parengtas skubotai ir neatitinka investiciniams projektams keliamų reikalavimų: nėra poveikio sveikatai, finansinio ir ekonominio efektyvumo vertinimų, nepaisoma tokių ES prioritetų kaip skaitmenizavimas, žaliasis kursas, regioninių skirtumų mažinimas.
„Reikalaujame kuo skubiau išslaptinti visą projekto tekstą. Būtina atlikti nepriklausomą ekspertizę. Seime bus galima pradėti diskusiją tik turint visą dokumento tekstą“, – socialdemokratų poziciją apibendrina J. Sabatauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Mazuronis pasitraukė iš Darbo partijos: nežino, ar dalyvaus rudenį vyksiančiuose rinkimuose5
Buvęs Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis penktadienį oficialiai pasitraukė iš politinės jėgos gretų. ...
-
V. Uspaskich grįžta diskutuoti dėl Darbo partijos ateities: partiečiai mane kviečia12
Antradienį Raseiniuose posėdžiausianti Darbo partijos taryba svarstys, ar spalį vyksiančiuose rinkimuose nereikėtų dalyvauti susibūrus į politinių jėgų koaliciją. Kartu su „darbiečiais“ posėdžiaus ir buvęs partijos pirmininkas Vikt...
-
G. Landsbergis: neabejoju, kad Seimo rinkimams pasiūlysime solidžią, patyrusią komandą25
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis neabejoja, jog jo vadovaujami konservatoriai į Seimą žengs su kompetentinga, solidžia ir patyrusia kandidatų komanda. Politikas džiaugėsi, jog daugu...
-
Prezidentas pritaria pasitraukimui iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos8
Prezidentas Gitanas Nausėda pritaria, kad Lietuva pasitrauktų iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos. ...
-
Krašto apsaugos ministeriją palieka viceministras Ž. Tomkus
Krašto apsaugos ministeriją (KAM) palieka viceministro pareigas ėjęs Žilvinas Tomkus, pirmadienį paskelbė ministerija. ...
-
Dėl Seimo rinkimų apsisprendė dar ne visi: I. Šimonytė prasitarė, kada informuos1
Premjerė Ingrida Šimonytė tikina jau priėmusi sprendimą dėl to, ar ves Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašą į Seimą. Tačiau Eltai politikė neatskleidė savo pozicijos, tikindama, kad prane&scaron...
-
Po prezidento sprendimo apylinkių teismų reforma nukeliama iki kitų metų
Prezidentui Gitanui Nausėdai sekmadienį pasirašius su apylinkės teismų pertvarka susijusius įstatymų pakeitimus, ji atidedama iki 2025-ųjų. ...
-
Parlamentarai nesutinka grąžinti gautų daiktų: ar mašinos tepalą reikės išleisti?13
Seime kelią bandė prasiskinti siūlymas, kad Seimo nariai, kurie už mokesčių mokėtojų pinigus įsigijo kompiuterinę techniką, po kadencijos pabaigos ją grąžintų arba už ją susimokėtų. Tačiau dauguma parlamentarų šios iniciatyvos nepal...
-
Ministrė apie G. Landsbergio neišsklaidytas abejones dėl EK: jis bet kokiu atveju sulauktų kritikos9
Su atodūsiu prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vairo stojusi Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė džiaugiasi, kad į šias pareigas buvo paskirtas politikas. Pasak jos, visuomenė dabar galės aiškiau projektuoti savo lūkesčius...
-
Konservatoriai baigė reitinguoti kandidatų į Seimą sąrašą45
Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims (TS-LKD) demokratams baigus reitinguoti kandidatų į Seimą sąrašą, jo priekyje atsidūrė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, surinkęs 4 tūkst. 373 balsus. ...