Rinkimų agitacija būtų galima tik darbuotojų atostogų metu.

Tokį pasiūlymą Seime svarstomam Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektui įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas.

Šiuo metu dokumento projekte įtvirtintas draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis tarnybine padėtimi valstybės, savivaldybių ir Europos Sąjungos (ES) institucijose, įstaigose ar organizacijose arba organuose. Taip pat šiose institucijose draudžiama pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi arba valstybės, savivaldybių ar ES institucijų finansiniais ar kitais resursais bandyti paveikti rinkėjų valią.

Tačiau, anot L. Kasčiūno, dažnai pasitaiko atvejų, kai kitų nuosavybės formų (ne valstybės, savivaldybių ES institucijų, įstaigų ar organizacijų arba organų) juridiniuose asmenyse dirbantys darbuotojai rinkimų agitacijos laikotarpiu darbo metu atvirai vykdo rinkimų agitaciją, lanko potencialius rinkėjus, užsiima kita su rinkimais susijusia veikla.

Seimo narys L. Kasčiūnas pastebi, kad tokie veiksmai nėra ribojami teisinėmis priemonėmis. „Susiklosčiusi praktika šioje srityje yra ydinga, kadangi įstatymai numato nemažai garantijų asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis. Pavyzdžiui, nuo išdirbto laiko skaičiuojamas darbo stažas reikšmingas senatvės pensijai gauti, nuo darbo stažo priklauso kasmetinių atostogų trukmė, išeitinių išmokų dydis ir pan. Tai yra nepagrįsta, nesąžininga ir neteisinga, kada darbuotojams, kurie darbo laiku neatlieka darbo funkcijų, o vykdo rinkimų agitaciją, yra taikomos visos teisinės pasekmės, susijusios su darbo santykiais taip, tarsi jie įprastai vykdytų darbines funkcijas“, – sako pasiūlymo autorius L. Kasčiūnas.

Jei Seimas pritartų, Rinkimų kodekse būtų įtvirtinta, kad „valstybės, savivaldybės ir Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar organizacijų arba organų, taip pat verslo, komercijos bei kitų privačių įstaigų ar įmonių darbuotojams draudžiama vykdyti rinkimų agitaciją tose institucijose, įstaigose, organizacijose arba organuose ar įmonėse nustatytu oficialiu darbo laiku, išskyrus atvejus, kai rinkimų agitacija vykdoma darbuotojų atostogų metu.“

Birželio 7 d. Seimas po svarstymo pritarė Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektui.

Šis dokumentas nustatys Seimo, prezidento, savivaldybių tarybų, savivaldybių merų rinkimų ir rinkimų į Europos Parlamentą tvarką, rinkimų politinių kampanijų finansavimo pagrindus ir tvarką, Vyriausiosios rinkimų komisijos, kitų rinkimų komisijų statusą, veiklos principus.

Lydintis politinių partijų įstatymas reglamentuos juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra politinė partija arba politinis komitetas, steigimą, veiklą, teises, reorganizavimo ir likvidavimo ypatumus, politinių partijų ir politinių komitetų finansavimo ir finansavimo kontrolės tvarką.

Rinkimų kodeksą Seimas ketina priimti kaip konstitucinį įstatymą. Siekiant pakeisti jo normas, vėliau pakeitimai galės būti priimami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, t. y. reikės surinkti ne mažiau kaip 85 balsus.

Į šios savaitės ketvirtadienio Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę įrašytas Rinkimų kodekso priėmimas.