„Šiai reformai keliami pagrindiniai tikslai – suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvį, pagerinti teisingumo vykdymo kokybę bei optimizuoti finansinių išteklių valdymą teismuose, atsisakant netikslingai naudojamos teismų infrastruktūros“, – antradienį išplatintame pranešime spaudai sako teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

TM nurodo, kad pertvarkos projektas parengtas kartu su Teisėjų taryba, juo siekiama subalansuoti apylinkių teismų teisėjų darbo krūvį ir optimizuoti finansų valdymą. Nuo antradienio ministerija laukia susijusių institucijų pastabų, vėliau projektai bus teikiami Seimui. Siūloma, kad pertvarka įsigaliotų nuo 2024 metų sausio 1 dienos.

Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė laikosi pozicijos, kad ši reforma – vienas iš žingsnių, siekiant spręsti apylinkių teismų veiklos problemas, sakoma TM pranešime.

Anot S. Rudėnaitės, pateiktais pasiūlymais siekiama kompleksiškai spręsti tolygesnio teisėjų darbo krūvio problemas, užtikrinti prielaidas teisėjų specializacijai, kad teismų darbo kokybė regionuose nenusileistų miestams, o teisėjams būtų sudarytos vienodos darbo sąlygos visoje Lietuvoje.

Kaip pranešė TM, reforma būtų vykdoma vadovaujantis principu, kad atstumas nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų apie 60 kilometrų. Pranešime nurodoma, kad toks atstumas kaip užtikrinantis teisę į teismą teritoriniu prieinamumo žmonėms aspektu įvardytas tarptautinėse rekomendacijose dėl teismų sistemos žemėlapių sudarymo.

Ministerija taip pat skelbia, kad įgyvendinus siūlomą reformą daugelyje apylinkių teismų bus užtikrinta teisėjų specializacija, o tai yra prielaida didesnei vykdomo teisingumo kokybei.

Apylinkių teismų tinklas optimizuojamas įvertinus teismuose gaunamų bylų mažėjimo tendencijas, šiuo metu laisvų ir atsilaisvinančių teisėjų vietų skaičių, pradėtas vykdyti atrankas į tam tikrus teismus, numatoma ir teisėjų skaičiaus ir jų pasiskirstymo teismuose peržiūra.

Pranešime nurodoma, kad siūlomais pakeitimais būtų įgyvendinamos ir Valstybės kontrolės pateiktos rekomendacijos ieškoti sprendimų dėl minimalaus teismo rūmų dydžio, optimalaus teisėjų skaičiaus ir teisėjų specializacijos poreikio bei teisėjų darbo krūvio tolygumo.

Kartu su teismų reforma siūlomi Civilinio proceso kodekso pakeitimai, kurie leis bylas, apylinkės teismuose nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, automatizuotai paskirstyti visiems apylinkių teismams, įvertinus teismų krūvį.

Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimais siūloma išplėsti sunkių nusikaltimų, dėl kurių baudžiamąsias bylas pirma instancija nagrinėja apylinkių teismai, sąrašą, atsisakyti galimybės ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį skųsti aukštesniajam (apygardos) teismui ir kt.

Pranešime nurodoma, kad šie pakeitimai leis optimizuoti apygardų teismų krūvį, sudarant galimybes susikoncentruoti į sudėtingiausių bylų nagrinėjimą.

Teisėjų tarybos ir Nacionalinės teismų administracijos atliktais skaičiavimais, įgyvendinus reformą, kasmet būtų sutaupyta apie 4,4 mln. eurų, kurie galėtų būti panaudoti teismų personalo skatinimui, užtikrinant jų lojalumą sistemai, ir inovacijų plėtrai teismuose.