Siūloma, kad didelių specialiųjų poreikių vaikai nebūtinai eitų į artimiausią mokyklą

2024 metų rugsėjį turėtų startuoti vadinamasis įtraukusis ugdymas, kai specialiųjų poreikių vaikai galės rinktis artimiausią mokyklą, bet dar nepradėjus veikti naujai tvarkai, Seimas ėmėsi jos pataisų.

Parlamentas gruodį baigdamas sesiją po pateikimo pritarė Švietimo ir mokslo komiteto narių parengtam projektui, kad vaikai su dideliais ir labai dideliais specialiaisiais poreikiais galėtų būti siunčiami mokytis į kitą mokyklą, nei priklauso pagal gyvenamąją teritoriją, jei artimiausia negali užtikrinti geriausio ugdymo.

Taip pat būtų nustatyta, kad tėvams nesutikus su pateiktu pasiūlymu, sprendimą dėl to, kuri mokykla gali geriausiai užtikrinti vaikui ugdymo pritaikymą, priimtų savivaldybės vaiko gerovės komisija pritarus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni ir susilaikė devyni parlamentarai. Toliau jas svarstyti planuojama pavasario sesijoje.

Pataisas teikia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas bei beveik visi komiteto nariai, tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos.

Iniciatoriai teigia, kad su įtraukiojo ugdymo pradžia, kai specialiųjų poreikių vaikams leista rinktis arčiausiai esančią mokyklą, iš jų atimta kita galimybė – pasirinkti kitą nei jiems priklauso pagal gyvenamąją vietą.

Oponentai teigia, kad tokiomis pataisomis būtų nubrauktas visas darbas ir pastangos, kurios dėtos siekiant sudaryti galimybes specialiųjų poreikių vaikams mokytis kartu su visais.

„Mes pa­si­rin­ko­me tam tik­rą prin­ci­pą, kad į ben­dro­jo ug­dy­mo mo­kyk­las ga­li­ at­ei­ti vaikai at­si­žvel­giant į te­ri­to­ri­nį prin­ci­pą, ir at­si­ran­da pro­ble­ma rink­tis tė­vams gal­būt geresnę paslaugą, nes taip su­si­klos­tė, kad kai ku­rios mo­kyk­los yra pa­žen­gu­sios to­li į prie­kį įvai­riais as­pek­tais“, – pristatydamas projektą sakė vienas jo iniciatorių konservatorius Edmundas Pupinis.

Man at­ro­do prie­šin­gai – kiek­vie­nas vai­kas, ne­svar­bu, ar jis tu­ri spe­cia­lių­jų po­rei­kių, ar ne, jis yra toks pat vai­kas ir jis tu­ri tei­sę mokytis kar­tu su vi­sais.

„Vis dėl­to tu­ri­me su­da­ry­ti tei­sę tė­vams ir vai­kams in­teg­ruo­tis ne vi­sai pa­gal te­ri­to­ri­nį prin­ci­pą. Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas ir kal­ba apie tai, kad vis dėl­to tu­ri­me su­kur­ti tam tikrus me­cha­niz­mus, ku­rie su­teik­tų ga­li­my­bes tiks­lin­gai, at­si­žvel­giant į vi­są kom­plek­są pa­slau­gų, tė­vams rink­tis tam tik­ras mo­kyk­las ir in­teg­ruo­ti ne tik į arčiausiai esan­čią mo­kyk­lą“, – kalbėjo E. Pupinis.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius tvirtina, kad tokiomis pataisomis Seimas, anksčiau pritaręs įtraukiojo ugdymo diegimui, pasuktų atgal.

„La­bai nu­vi­lia ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas. Man at­ro­do, ji­s pa­rem­tas to­kia pa­ma­ti­ne prie­lai­da, kad vai­kai, tu­rin­tys spe­cia­lių­jų po­rei­kių, nė­ra to­kie pa­tys – to­kie ne­įga­liu­kai, in­va­li­du­kai, ku­riais rei­kia pa­si­rū­pin­ti. Man at­ro­do prie­šin­gai – kiek­vie­nas vai­kas, ne­svar­bu, ar jis tu­ri spe­cia­lių­jų po­rei­kių, ar ne, jis yra toks pat vai­kas ir jis tu­ri tei­sę mokytis kar­tu su vi­sais“, – sakė T. V. Raskevičius.

„Aš pui­kiai su­pran­tu, ką reiš­kia įtrau­ku­sis ug­dy­mas ir su ko­kiais iš­šū­kiais su­si­du­ria Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja, ska­tin­da­ma ši­tą pro­ce­są, vi­są įdir­bį, ku­rį da­ro ne­įga­lių­jų tei­sių or­ga­ni­za­ci­jos, ben­dra­dar­biau­da­mos su mi­nis­te­ri­ja. Ši­tas pro­jek­tas po ket­ve­rių me­tų pro­ce­so vis­ką pa­ima ir iš­me­ta į šiukš­lių dė­žę“, – reziumavo T. V. Raskevičius.

Švietimo įstatymas numato, kad nuo kitų metų rugsėjo visos bendrojo ugdymo mokyklos ir darželiai turės priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nuspręs, kad lankyti bendrojo ugdymo įstaigą jų vaikui yra geriausia.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, jau dabar daugiau kaip 90 proc. visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų mokosi bendrose klasėse ir grupėse su bendraamžiais. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Manau

Manau portretas
Labai kencia kiti vaikai, kai klasese yra keletas specuku. Mokytojas tiesiog fiziskai nespeja dirbti su klase, nes neigalus vaikuciai tiesiog reikalauja daug demesio. As ne pres tuos nelaimingus vaikelius, bet kiekvienam turi buti savi ratai ir savas arklys. Manau tokie vaikeliai turi mokytis jiems skirtoj mokykloj su jiem iveikiama programa. Ir jie patys jaustusi saugiau, o dabar kiti vaikai mato tyciojas is ju...
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių