Siūlo tikrinti ne tik už seksualinius nusikaltimus teistus, bet ir kaltinimų sulaukusius darbuotojus

Svarstant įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti prievolę tikrinti su nepilnamečiais dirbančiųjų teistumą už seksualinius ar sunkius nusikaltimus, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) mano, kad tokia tvarka turėtų galioti ne tik teistiems, bet ir kaltinamiesiems asmenims. Visgi, iniciatyvai numatyti tokią tvarką ir visiems religinių bendruomenių darbuotojams paramos pritrūko.

Trečiadienį SRDK svarstė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad su vaikais dirbantys asmenys privalėtų turėti specialų elektroninį dokumentą – QR kodą – kurio pagalba tiek darbdaviai, tiek vaikų tėvai galėtų patikrinti, ar praeityje asmuo nėra įvykdęs nusikaltimų. Savo ruožtu darbdaviai būtų įpareigoti tikrinti tokių asmenų elektroninius dokumentus, o to neatlikusiems grėstų baudos.

Įstatymo pataisoms pasiekus svarstymus komitete, konservatorius Justas Džiugelis registravo siūlymą, jog minėtoji prievolė galiotų ne tik teistiems, bet ir dėl seksualinių nusikaltimų kaltinamiems asmenims.

Šiai idėjai kritikos negailėjo vidaus reikalų viceministrė Agneta Ladek. Jos manymu, toks reguliavimas būtų perteklinis.

„Reikia nepamiršti nekaltumo prezumpcijos“, – kalbėjo A. Ladek.

Anot viceministrės, teisinė praktika rodo, jog sutuoktinių skyrybų bylose dažnai kaltinimų dėl seksualinės nusikalstamos veikos sulaukia vienas iš tėvų. Tačiau, pažymėjo ji, dažniausiai metami įtarimai nepasitvirtina. Todėl tokiu atveju įstatyme siūlomi draudimai būtų pernelyg griežti, pažymėjo A. Ladek.

„Jeigu asmuo dirba su tiesiogine prieiga prie vaikų, tai toks siūlymas sukurtų labai sunkias teisines pasekmes“, – teigė viceministrė.

Visgi, nepaisant ministerijų abejonių, komiteto nariai šiam siūlymui pritarė.

Ginčijosi, ar prievolė turėtų būti taikoma ir religinių bendruomenių atstovams

Dar pora siūlymų komiteto posėdžio metu sulaukė itin aštrių diskusijų ir parlamentarų reakcijų. Laisvės partijos atstovai mano, jog SADM teikiamuose įstatymo pakeitimuose turėtų būti įtrauktos ir religinės bendruomenės. Tokią tvarką numatančius siūlymus registravo „laisvietė“ Morgana Danielė bei Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Tai norėtume, kad religinės bendruomenės ir organizacijos atsirastų kaip konkretus įvardinimas.

„Šiame patikslinime (siūlome – ELTA) įtraukti ir religines bendruomenes bei bendrijas, ryšium su tuo, kad, vis dėlto, tų visokių rezonansinių įvykių yra daug, matome, kad problema yra didelė ir valstybės įsikišimo, šiuo atveju, kaip ir reikia“, – kalbėjo M. Danielė.

„Įstatymas plačiai apibrėžia ir kitas organizacijas. Tačiau taip pat konkrečiai išvardijama – sporto, švietimo, sveikatos įstaigos. Tai norėtume, kad religinės bendruomenės ir organizacijos atsirastų kaip konkretus įvardinimas“, – siūlymą argumentavo Seimo narė.

SADM viceministrė Vilma Augienė pastebėjo – kitaip nei švietimo, sporto ar sveikatos priežiūros įstaigose, šiuo atveju užtikrinti, kad darbuotojai būtų tikrinami, yra gerokai sunkiau.

„Čia reikėtų visų diskusijos, apie tai, kiek praktiškai būtų įmanoma įgyvendinti pakeitimus ir kas galėtų kontroliuoti, turėtų tokią teisę“, – nurodė viceministrė.

Savo ruožtu SADM Teisėkūros grupės vyresnioji patarėja Indrė Akaveckienė pažymėjo – tvarka negalėtų apimti dvasininkų ar kunigų, mat, jų skyrimas į pareigas reguliuojamas bažnytine kanonų teise. Todėl naujoji tvarka galėtų būti taikoma tik kitiems parapijų darbuotojams.

„Jeigu konkrečiai kalbame apie dvasininkus – jų nušalinimo, atleidimo ir kitų aspektų mes negalime sureguliuoti, tą reguliuoja kanonų teisė“, – akcentavo SADM specialistė.

Visgi, kai kurių parlamentarų tokie argumentai neįtikino.

„Negirdžiu argumento prieš. Man atrodo, pagrindinis tikslas yra vaikas ir viskas turi būti apie vaiką. Tai tas argumentas, kas tikrins Bažnyčiose – tai tikrins vaikų tėvai. (...) Buvau susitikęs su įtakingais Bažnyčios atstovais ir jie tai mato, kaip problemą, jie to neneigia“, – kalbėjo J. Džiugelis, pastebėdamas, jog religinės bendruomenės yra suinteresuotos spręsti kylančias problemas.

„Kur daugiausiai būna tokių atsitikimų? Mes visose pasaulio šalyse girdime – Bažnyčia ir ten dažniausiai yra išnaudojami vaikai. (...) Kodėl mes dabar bijome šitą įrašyti?“ – klausė socialdemokratas Algirdas Sysas.

„Šitas įstatymas ne apie meilę – aš myliu Bažnyčią ar nemyliu. Šis įstatymas apie pedofilus. Tai koks skirtumas, ar pedofilas su kostiumu, ar su sutana? Jis yra pedofilas“, – pritarti kolegų siūlymams ragino jis.

Tačiau komitete pasigirdo ir kitų nuomonių, manančių, jog tokie siūlymai neturėtų nugulti įstatymo tekste.

„Nepritarsiu šiems pasiūlymams, nes manau, kad ministerijos formuluotė yra pakankama“, – posėdžio metu savo poziciją dėstė konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė.

„Pagal Lietuvos Konstituciją ir demokratijos principus, Bažnyčios gyvena pagal savo jurisdikciją. Kai mes iš savo pusės norime sulyginti jų jurisdikciją su pasaulietine, man kyla klausimų, ar tikrai tai turėtų būti daroma iš viršaus, ar bendradarbiavimo principu“, – tęsė ji.

Nė vienam iš šių pasiūlymų komitetas nepritarė. Tiesa, pasiūlytas kompromisinis siūlymas išplėsti įstatymo projekto aprėptį, tačiau konkrečiai jokių religinių bendruomenių neįvardijant.

Dėl visų šių siūlymų dar turės apsispręsti Seimas.

ELTA primena, kad SADM teikiamomis įstatymo pataisomis numatoma įvesti prievolę darbdaviams tikrinti darbuotojų, veikiančių su nepilnamečiais, teistumą. Asmenys, dirbantys su vaikais, privalėtų turėti specialų QR kodą, kurio pagalba tiek darbdaviai, tiek vaikų tėvai galėtų patikrinti, ar praeityje asmuo nėra įvykdęs nusikaltimų.

Įstatymų pakeitimais siekiama griežtinti ir darbdavių atsakomybę – numatoma, jog įstaigos vadovai, darbinant asmenis, kurių veikla susijusi su vaikais, turėtų patikrinti minėtąjį QR kodą. Taip pat toks patikrinimas turės kartotis periodiškai – ne rečiau kaip kartą per metus.

Už nustatytų pareigų nevykdymą siūloma numatyti ir administracinę atsakomybę. Jeigu darbdavys netikrins asmens QR kodo prieš priimant jį į darbą ar kartą per metus – jam grės bauda nuo 300 iki 500 eurų. Už pakartotinį pažeidimą bauda didės nuo 500 iki 1 tūkst. eurų. Didesnė bauda numatyta tuo atveju, jeigu nustatoma, kad veiklą vykdo teistas asmuo – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų, o jei toks atvejis nustatomas pakartotinį kartą, bauda siektų nuo 5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Deretu

Deretu portretas
ta pati daryti su visais visu valdziu ir verslu atstovais.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių