- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) iš naujo teks nutarimo projektą dėl senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ pripažinimo.
„Žmogaus teisių komitetas bendru sutarimu pritarė poreikiui pakartotinai teikti nutarimą dėl pripažinimo suteikimo „Romuvos“ religinei bendrijai, atsižvelgiant tiek į Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, tiek į Konstitucinio Teismo sprendimą, tą aspektą, kad 2019 metais svarstydamas tą klausimą Seimas neturėjo objektyvių priežasčių to pripažinimo nesuteikti“, – BNS patvirtino ŽTK vadovas, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.
Komiteto vadovas nutarimo projektą dėl „Romuvos“ ketina registruoti ketvirtadienį. Seimas 2019 metais svarstė „Romuvos“ prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendruomenės statusą, tačiau jį atmetė.
„Romuva“ šį sprendimą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui ir šis birželio mėnesį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją spręsdama dėl „Romuvos“ pripažinimo, nes prašymą nagrinėjo neobjektyviai.
EŽTT konstatavo, kad religinės bendruomenės statusas „Romuvai“ nesuteiktas neobjektyviai, todėl, kadangi pats sprendimas buvo ydingas, jam neturėtų būti taikomas ir laukimo terminas.
Pagal įstatymą, Seimui atsisakius suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai, ši pakartotinai su tokiu prašymu gali kreiptis tik po dešimties metų, tačiau, pasak T. V. Raskevičiaus, kadangi prašymas nagrinėtas neobjektyviai, laukimo terminas bendrijai netaikomas.
„EŽTT konstatavo, kad religinės bendruomenės statusas „Romuvai“ nesuteiktas neobjektyviai, todėl, kadangi pats sprendimas buvo ydingas, jam neturėtų būti taikomas ir laukimo terminas“, – pažymėjo T. V. Raskevičius.
2019 metais Seimas atsisakė suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą. Už religinės bendruomenės pripažinimą balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 31 ir susilaikė 15 parlamentarų. Įprastai bendruomenė pagal įstatymus vėl kreiptis dėl pripažinimo galėtų tik po dešimtmečio.
Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų buvę privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas teikia Seimui pasitraukimą iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos9
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pateikė Seimui denonsuoti kasetinius šaudmenis draudžiančią konvenciją. ...
-
G. Nausėda iš savo lėšų padengs apie 12 tūkst. eurų rinkimų kampanijos įsipareigojimų
Gegužę antrai kadencijai perrinktas prezidentas Gitanas Nausėda iš savo lėšų padengs maždaug 12 tūkst. eurų rinkimų kampanijos įsipareigojimų, BNS pirmadienį patvirtino jo komanda. ...
-
Lietuva smerkia naujausią Rusijos ataką Ukrainoje
Rusijai pirmadienį paleidus dešimtis raketų į įvairius Ukrainos miestus, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis pasmerkė mažiausiai 23 gyvybes nusinešusį išpuolį ir par...
-
Politologai: po Prancūzijos rinkimų šalis susilpnės, tai nėra gera žinia Lietuvai6
Prancūzijos parlamento rinkimuose nei vienai partijai neiškovojus daugumos, šalis susilpnės ir susidurs su nestabilumu, o tai nėra gera žinia panašų požiūrį į užsienio politiką ir gynybos klausimus turinčiai Lietuvai, sako poli...
-
„Laisvė ir teisingumas“ nusprendė nesijungti į buriamas koalicijas: sąrašą ves A. Zuokas5
Mažosioms politinėms jėgoms pastaruoju metu kalbant apie būtinybę telktis į koalicijas, „Laisvė ir teisingumas“ rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvaus savarankiškai, sako šios partijos pirmininkas Artūras Zuokas. &Sc...
-
Demokratų „Vardan Lietuvos“ kandidatų sąraše – buvęs VST vadovas R. Pocius
Prieš porą metų skandalingai iš Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovo pareigų pasitraukęs Ričardas Pocius kartu su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ kandidatuos į Seimą. ...
-
Lietuva prašo ES finansinės paramos sustiprinti sienai su Rusija3
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė oficialiu laišku kreipėsi į už vidaus reikalus atsakingą eurokomisarę Ylva Johansson (Ilvą Johanson) dėl finansinės paramos sustiprinti Lietuvos valstybės sienos apsaugai su Rusija. ...
-
L. Kasčiūnas: kai kuriose srityse NATO reikia ne evoliucijos, o revoliucijos (interviu)15
NATO kai kuriose srityse reikia ne evoliucijos, o revoliucijos, pirmiausia – kalbant apie gynybos pramonę, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Aukščiausi šalies pareigūnai dalyvauja NATO viršūnių susitikime
Prezidentas Gitanas Nausėda, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen vieši Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur pirmadienį-trečiadien...
-
Seimo komitetas – už LRT finansavimo susiejimą su BVP1
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį pritarė jo pirmininko Mindaugo Lingės iniciatyvai keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį valstybės biudžeto asignavimus siejant su šalies bendrojo vidaus produkt...