„Aš tikrai palaikiau mintį iki pavasario sesijos pabaigos mėginti sutarti dėl užsienio politikos didelio nacionalinio susitarimo, ypač turint galvoje, kad praėjusiais metais dėl gynybos susitarimo pavyko pasiekti rezultatą, tačiau dabar vertinant visą kontekstą, pirmalaikių rinkimų pasiūlymą, man sunku patikėti, kad šitas laikas yra optimalus“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak parlamento vadovės, nors ji norėtų, kad derybos dėl užsienio politikos pasitarimo judėtų į priekį, „objektyviai vertinant dabartinę situaciją ir politinės temperatūros pakilimą, nėra labai geras laikas tam, kad susitartume dėl esminių dalykų visiems“.

Dabar vertinant visą kontekstą, pirmalaikių rinkimų pasiūlymą, man sunku patikėti, kad šitas laikas yra optimalus.

Susitarimą dėl užsienio politikos partijos pradėjo rengti praėjusių metų pavasarį, tačiau kilus ginčams dėl dokumento turinio procesas sustojo. Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra priėmusi sprendimą jo nepasirašyti.

Opozicijos atstovai BNS yra anksčiau sakę, kad daugiausiai nesutarimų projekte kelia santykių su Kinija ir Taivanu apibrėžimas, jie taip pat pažymėjo, jog nori labiau akcentuoti Lietuvos interesus.

Strigus deryboms, jų moderuoti kaip nepriklausomas ekspertas buvo pakviestas aktyvią politinę karjerą baigęs ekspremjeras Gediminas Kirkilas, tačiau valdantiesiems konservatoriams pasiūlius rengti pirmalaikius rinkimus ir taip perkrauti politinę sistemą, raginimai nukelti susitarimą pasigirdo iš iš valdančiųjų atstovų.

Valdantieji konservatoriai praėjusią savaitę registravo nutarimo projektą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų rugsėjo 10 dieną. Sprendimą siūlyti pirmalaikius rinkimus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas priėmė reaguodamas į žiniasklaidos tyrimus dėl savivaldos politikų galimo piktnaudžiavimo jiems skiriamomis išmokomis.