"Padidins akcizą alkoholiui – žmonės važiuos į Lenkiją ir Latviją, padidės naminės, pilstuko gamyba. Abejoju, ar padidės įplaukos į valstybės biudžetą. Alkoholizmas, skirtingai negu lošimas, yra liga. O ligos gydomos vaistais, o ne draudimais", – sakė G.Navaitis.

Ne tik A.Stašaičio uodega

LVŽS atstovai diriguos ne tik Sveikatos apsaugos ministerijai, bet ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui – penki iš vienuolikos komiteto narių – LVŽS frakcijos nariai.

Komiteto vadove paskirta šiai frakcijai atstovaujanti Agnė Širinskienė.

Teologijos mokslų daktarės paskyrimas pirmininke jau sulaukė dviprasmiškos reakcijos.

Nevienareikšmiškai vertinamas ir komiteto nariu tapęs Dainius Kepenis, kurio pareiškimai sveikatos srityje ne kartą glumino medikus.

Šis didžiausio šalies kurorto gyventojas visuomenei labiau žinomas kaip Palangos sveikatos mokyklos įkūrėjas, sveikos gyvensenos ir žaliavalgės mitybos propaguotojas, masinių žiemos maudynių Baltijos jūroje iniciatorius.

Tačiau veikiausiai mažai kas prisimena, kad faktinė mokyklos užuomazga buvo Atgimimo laikotarpiu, 1988-aisiais, o viena pagrindinių iniciatorių – maskvietė prieš penkerius metus mirusi gydytoja Galina Šatalova.

Uoli žaliavalgystės propaguotoja teigė, kad kiekvieno žmogaus organizmas užprogramuotas išgyventi iki 120 metų, tačiau reikia save prižiūrėti ir taisyklingai maitintis.

Pati G.Šatalova mirė sulaukusi 95 metų, teigiama, nuo sunkios ligos.

Tačiau esmė ne tai. Po Antrojo pasaulinio karo ir praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje G.Šatalova dirbo TSRS mokslų akademijos Centriniame neurochirurgijos institute, apsigynė disertaciją apie žmogaus galvos smegenų kietojo apvalkalo rekonstrukciją.

Ši moteris turėjo savotiškų įtaigos galių. Gal todėl šeštajame dešimtmetyje jį pradėjo dirbti uždarame Kosminių tyrimų institute, jai patikima vadovauti kosmonautų atrankos ir paruošimo sektoriui.

Kalbėta, kad šiai mokslininkei buvo suteiktas KGB majorės laipsnis, o jos vyras buvo generolas.

G.Šatalova buvo dažnas svečias ir nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje.

1995-ųjų sausį mūsų šalies spauda plyšojo: "Sveikuolių vadovo bute atlikta krata, areštuotas jo turtas – ieškota draudimo kompanijos "Sveik-uoliai" finansinių ir kitų dokumentų, liudijančių D.Kepenio ir Arvydo Stašaičio veiklą."

Vienas draudimo korifėjų Saulius Pakeltis taip prisimena draudimo verslo pradžią Lietuvoje: "Ši istorija Lietuvos draudimo rinkos kuluaruose 1993–1994 m. buvo plačiai aptarinėjama dėl vieno, tuomet visuomenei gerai žinomo "Kapitalistų klubo" prezidento, Kauno verslininko Arvydo Stašaičio noro turėti keletą draudimo bendrovių. (…) Per keturis 1993 m. mėnesius jis kartu su pora bendražygių įsteigė tris draudimo bendroves "Sveik-uoliai", "Mūsų senoliai" ir "Šviesuoliai". (...) Charizmos A.Stašaitis, matyt, nestokojo, nes partneriu ir "Sveik-uolių" bendrovės vadovu tapti įkalbino Lietuvoje tuomet ir dabar sveiko gyvenimo būdo propaguotoją Dainių Kepenį. (...) Pradžioje tos finansinės piramidės veikė, bet po kurio laiko viena po kitos pradėjo žlugti."

Iš žmonių galėjo surinkti 13–15 mln. litų indėlių, didžiuma jų nežinia kur dingo.

"Sveik-uolių" veiklą tyrę pareigūnai teigė, kad ši bendrovė, pasinaudodama Palangos sveikatos mokyklos rajonuose įkurtais filialais, iš žmonių galėjo surinkti 13–15 mln. litų indėlių, didžiuma jų nežinia kur dingo.

"Įvykus tragedijai su draudimo kompanija "Sveik-uoliai", iš kurios taip daug tikėtasi ir laukta, nusilpo ir klubų veikla, nes nemažai jų buvo kompanijos agentūros. Dabar vėl reikia laiko atkurti savo gyvastį ir entuziazmą", – taip D.Kepenis aiškino priežastį, kodėl jis buvo priverstas atsistatydinti iš Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidento pareigų.