„Šiuo metu, kaip esu sakiusi ir praėjusią savaitę, vyksta neoficialūs pokalbiai dėl to, kokia sritis galėtų tekti Lietuvai. Nuo srities, žinoma, priklauso ir mūsų kandidatas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Ar Lietuva vėluoja – na, čia nuomonės, matyt, išskiria. Matome, kad Estija jau turi savo kandidatę ir labai ryškią. Žinoma, dabar labai svarbu, kad mes nepavėluotume į tą antrąjį traukinį – tada, kai bus kreiptasi į šalis nares, kad būtų pasiūlyti kandidatai, kurie atitiktų tuos portfelius, į kuriuos Lietuva gali pretenduoti“, – aiškino ji.

Liberalų lyderė priminė, jog daugiausiai diskusijų vyksta apie plėtros komisaro pareigybę. Tačiau, anot jos, Lietuvai būtų svarbios pareigos, susijusios ir su energetikos sritimi.

„Svarbių sričių yra nemažai. Tikrai reikėtų, kad mes spėtume į tą etapą, kuomet dar ne visi jie (portfeliai – ELTA) yra išdalinti“, – pakartojo ji, pažymėdama, kad Lietuva turėtų būti pasirengusi pateikti kandidatų pavardes iš karto po to, kai Ursula von der Leyen bus patvirtina Europos Parlamente (EP).

Ji nurodė, kad koalicijos formate dar reikės aptarti galimas Lietuvos kandidatūras į eurokomisarus.

„Koalicijoje, matyt, dar pakalbėsime apie tai, kokios galėtų būti tos pavardės, jeigu Lietuva apskritai laikysis šio pageidavimo pateikti vyrą ir moterį. Nes praėjusį kartą prieš penkerius metus nebuvo to laikomasi“, – ankstesnės kadencijos valdančiųjų sprendimus prisiminė Seimo vadovė.

Klausiama, ar mato problemą, kad valdantieji kol kas nesikalba apie minėtas pavardes, V. Čmilytė-Nielsen pakartojo, jog svarbiausia nepavėluoti pateikti Lietuvos kandidatūros.

Tai čia, matyt, svarbiausias dalykas ir laikas, aišku tiksi.

„Nežinau, ar tai problema. Aš matau poreikį nepavėluoti į portfelių, sričių dalybas. Tai čia, matyt, svarbiausias dalykas ir laikas, aišku tiksi“, – pastebėjo Seimo pirmininkė.

Be to, pridūrė ji, Lietuvos deleguojamas atstovas darbui į Briuselį bus tvirtinamas veikiausiai rugpjūčio mėnesį – Seimui susirinkus į neeilinę sesiją.

„Taip, neeilinės sesijos tikrai prireiks. Tikėtina, kad ji būtų rugpjūčio mėnesį“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad Lietuvoje jau kurį laiką tęsiasi diskusijos dėl Lietuvos kandidato į EK. Kol kas neoficialiai kalbama, jog į postą Briuselyje taikosi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Tačiau nei ministras, nei premjerė Ingrida Šimonytė, kuri ir pateiks Lietuvos atstovo kandidatūrą, tokios intencijos aiškiai bei viešai neišsakė.

Seime ministro galimybėmis tapti eurokomisaru abejojama. Tiek opozicijai priklausantys parlamentarai, tiek dalis valdančiųjų viešai yra pasakę, kad tokiai kandidatūrai nepritartų.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda, kurio pritarimas yra būtinas deleguojant Lietuvos atstovą į EK, ne kartą leido suprasti, jog G. Landsbergio kandidatūros nebūtų linkęs palaikyti. Jis yra pareiškęs, jog matytų geresnių kandidatų už G. Landsbergį šioms pareigoms eiti.

Be to, šalies vadovas yra nurodęs, jog I. Šimonytei įvardijo pavardę žmogaus, kuris, jo įsitikinimu, galėtų būti deleguojamas Lietuvos atstovu į EK.

„Taip, aš pasakiau, kokios pavardės arba kokia pavardė būtų priimtina. Premjerė priėmė tai, mano supratimu, visai palankiai ir tiek žinių“, – anksčiau žurnalistams Briuselyje teigė G. Nausėda.

Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.

I. Šimonytė nemano, kad Lietuva vėluoja pateikti kandidatą į EK

Premjerė I. Šimonytė sako, kad aiškiau apie konkretų Lietuvos atstovą Briuselyje bus galima kalbėti tada, kai bus patvirtinta antroji U. von der Leyen kadencija EK pirmininkės poste. Vyriausybės vadovė viliasi, kad tai įvyks jau kitą savaitę.

„Europos Komisija kol kas neturi patvirtintos pirmininkės. Tikiuosi, kad ji bus patvirtinta kitą savaitę. Tada prasidės kandidatūrų teikimo procesas ir, sakykime, jau oficialesnis derybų procesas“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.

„Nesakau, kad dabar nieko nevyksta – vyksta daug procesų, kurie nėra vieši, bet derybų procesai tam ir yra derybų procesai, kad šalys paprastai nesidalija tarpiniais rezultatais. Kol yra nesutarta dėl visko, tol nesutarta dėl nieko“, – aiškino ministrė pirmininkė.

Vyriausybės vadovė, paklausta, ar Lietuvą tenkintų plėtros arba energetikos eurokomisaro portfelis, į diskusiją nesileido.

„Lietuvą tenkintų atsakingas postas, kur Lietuva galėtų daryti poveikį Europos Sąjungos politikai“, – pabrėžė ji.

I. Šimonytė neatskleidžia, ar prezidentas pasiūlė jai pretenduoti į eurokomisares

Premjerė I. Šimonytė neatskleidžia, ar prezidentui G. Nausėdai užsiminus apie, jo manymu, tinkamą kandidatūrą į EK, ji iš šalies vadovo išgirdo savo pačios pavardę. Politikė toliau susilaiko nuo detalesnių diskusijų apie galimą Lietuvos kandidatą darbui Briuselyje ir nurodo gandų nekomentuosianti.

Taip politikė teigė ketvirtadienį vykusio Seimo posėdžio metu. Per Vyriausybės valandą Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius pasiteiravo premjerės, ar prezidentas G. Nausėda, kaip tinkamą atstovą į EK ministrei pirmininkei įvardijo jos pačios kandidatūrą.

„Buvo minima prezidento lūpomis, kad buvo pasiūlyta viena kandidatūra ir jums – jūs neatmetėte jos. Ar tai galbūt buvo jūsų kandidatūra pasiūlyta? O jeigu tai buvo ne jūsų kandidatūra, ar, vis dėlto, gavusi tokį pasiūlymą, svarstytumėte tapti Lietuvos kandidate į eurokomisares?“, – teiravosi opozicijos atstovas.

Premjerė tiesiai į Seimo nario klausimą neatsakė. I. Šimonytė ironizavo, pastebėdama, jog netikėtai sulaukia ypač daug palaikymo savo kandidatūrai į eurokomisarus.

Nes kartais atrodo, kad jau niekas taip blogai kaip aš nedirbtu, o štai netikėtai yra labai daug žmonių, kurie mano, kad aš visai gerai pavaryčiau Briuselyje.

„Aš tikrai labai džiaugiuosi, kad mano kandidatūrą kaip svarstytiną palaiko tiek daug skirtingų politikų – įskaitant ir kai kuriuos opozicijos politikus. Nes kartais atrodo, kad jau niekas taip blogai kaip aš nedirbtu, o štai netikėtai yra labai daug žmonių, kurie mano, kad aš visai gerai pavaryčiau Briuselyje“, – D. Griškevičiui atsakė premjerė.

Tačiau į diskusijas apie potencialas kandidato pavardes ministrė pirmininkė nesileido.

„Aš tikrai nesu toje stadijoje, kurioje ketinčiau komentuoti pavardes. Mano supratimu, įvairių gandų apskritai man nederėtų komentuoti“, – pažymėjo ji.