Tokią išvadą penktadienį posėdžiavusi komisija patvirtino septyniems jos nariams balsavus „už“ ir vienam „prieš“.

Komisijos pirmininkas liberalas Arminas Lydeka po posėdžio žurnalistams sakė, kad „Seimo nariui suteiktas imunitetas neturi būti priedanga dangstytis nuo baudžiamosios atsakomybės“.

„Jei Seimo narys P. Gražulis mano, kad jis yra teisus ir turi kitą tiesą nei teigia Generalinės prokuratūros atstovai, manau, kad jis turės galimybę teisme apsiginti ir įrodyti. Manau, kad komisijos sprendimas yra ir pagalba Seimo nariui P. Gražuliui dalyvauti teisminiuose procesuose ir prokuratūrai baigti šitą bylą priimant vienokį ar kitokį sprendimą teisme“, – kalbėjo A. Lydeka.

Vienintelis prieš imuniteto panaikinimą balsavęs Seimo narys Jonas Pinskus sakė manantis, kad P. Gražulis veikė reaguodamas į gautus verslo pagalbos prašymus ir taip vykdė savo kaip Seimo nario pareigas.

„Visam šiam procese buvo ne vien Gražulis, buvo ir ponas Milius, ir „Judex“ moteriškė, šie du asmenys buvo išteisinti. (...) Seimo narys P. Gražulis vykdė savo kaip Seimo nario pareigą, (reagavo) į tuos paklausimus, kur į jį kreipėsi, gal ne visai teisingai, gal su klaidomis, bet jeigu jis vėl teismo bus išteisintas, tas procesas jam paliks liekamuosius blogus dalykus“, – žurnalistams sakė J. Pinskus.

Jei Seimo narys P. Gražulis mano, kad jis yra teisus ir turi kitą tiesą nei teigia Generalinės prokuratūros atstovai, manau, kad jis turės galimybę teisme apsiginti ir įrodyti.

Parlamentaras P. Gražulis tvirtina, kad jo byla yra politinė ir komentuodamas prašymą naikinti jo imunitetą sakė esąs „persekiojamas klano“.

„Byla yra politinė. (...) Aš perfrazuosiu monsinjoro Alfonso Svarinsko žodžius, kuris sovietmečiu sakydavo taip – jeigu sovietinė sistema mane persekioja, tarnauju Dievui, o jeigu girtų, tarnaučiau velniui“, – žurnalistams sakė P. Gražulis.

Generalinis prokuroras pakartotinai kreipėsi į Seimą prašydamas naikinti P. Gražulio teisinį imunitetą, kad būtų baigtas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt neteisėtų politiko veiksmų. Praėjusios kadencijos parlamentas tokį prašymą jau buvo atmetęs.

Laikinoji Seimo komisija teikia išvadą, ar tenkinti prokuroro prašymus dėl imuniteto panaikinimo, o galutinį sprendimą priima visas parlamentas.

Kad būtų panaikinta Seimo nario neliečiamybė, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.

Teisėsaugos duomenimis, P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.

Prokurorai teigia, kad padėdamas įmonei „Judex“ Seimo narys ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, dėl „Judex“ problemų buvo nuvykęs į Rusijos Karaliaučiaus sritį, kad paveiktų Rusijos pareigūnus, ragino verslininkus duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas, o iš „Judex“ už tai gavo turtinės naudos.

Generalinis prokuroras teigia, kad tokiais savo veiksmais parlamentaras menkino savo pareigų prestižą, Seimo autoritetą, sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę žalą.

P. Gražulis kaltinimus neigia ir tvirtina, kad ši byla yra politinis susidorojimas.

Prokurorai dar 2016 metais siekė P. Gražulį apklausti kaip specialųjį liudytoją, bet jis atsisakė duoti parodymus.

Pernai birželį generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą prašydamas panaikinti parlamentaro neliečiamybę, tačiau tuomet parlamentas prašymą atmetė.

Prokuratūros teigimu, išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes, pernai rudenį ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas.

Tačiau, anot prokuratūros, pakartotinai kreiptis dėl P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo leidžia tai, kad parlamentaras prisiekė iš naujo po šiemet vykusių Seimo rinkimų.

Teisėsauga šiame tyrime buvusiam Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovui Jonui Miliui buvo pateikusi įtarimus piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu, bet Generalinė prokuratūra pernai birželį nutraukė ikiteisminį tyrimą J. Miliaus atžvilgiu.