Tai jis paskelbė STT atstovams trečiadienį komisijai uždarame posėdyje pristačius LRT vykdomų viešųjų pirkimų tvarką ir su tuo susijusias problemas.

Visuomeninio transliuotojo programų pirkimai vykdomi ne pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, o pagal atskirą 2003 metas priimtą Vyriausybės nutarimą.

„(Kreipimasis bus susijęs – BNS) su programų pirkimų“, – žurnalistams Seime sakė A. Nekrošius.

Pasak jo, į Specialiųjų tyrimų tarnybą komisija kreipsis trečiadienį.

Parlamentaro teigimu, STT komisijos posėdyje akcentavo, kad daugelį metų nebuvo jokios priežiūros institucijos, kuri stebėtų, kaip visuomeninis transliuotojas vykdo ne tik programų, bet ir visus kitus pirkimus.

Situaciją jis pavadino „lengvu chaosu“.

„Ir LRT taryba, ir Administracinė komisija daugelį dalykų turėjo prižiūrėti, bet, kaip matome, ne visą laiką viskas tinkamai veikė“, – kalbėjo A. Nekrošius.

Jo teigimu, Kultūros ministerija jau yra parengusi įstatymų projektus padėčiai tobulinti, tačiau konkrečių pasiūlymų Seimo narys nedetalizavo.

Pasak valdančiųjų „valstiečių“ atstovo, STT pateikė ir nepotizmo LRT vertinimą, tačiau jis neapėmė darbo santykiais susijusių draugų, o tik gimines.

A. Nekrošius teigė, kad pagal šį vertinimą 10 proc. LRT darbuotojų sudaro giminės, tačiau santykinai tai nėra didelis skaičius.

STT vasarį paskelbtoje antikorupcinio vertinimo išvadoje siūloma skirti didesnį dėmesį LRT vykdomų pirkimų iniciatorių ir komisijų narių nešališkumui, taikyti konkurencingesnes procedūras atrenkant paslaugų tiekėjus, daugiau viešumo visuose pirkimų etapuose, užtikrinti pirkimų kontrolę.

Turinys kurtiesiems ir akliesiems

Seimo komisija trečiadienį taip pat klausinėjo visuomeninio transliuotojo atstovo apie laidų pritaikymą klausos ar regos negalią turintiems žmonėms.

LRT televizijos programų planavimo skyriaus vadovas Tadas Jačiauskas teigė, kad subtitruotų ir į gestų kalbą verčiamų laidų skaičius kasmet auga. Pernai buvo subtitruojama 6,4 proc. LRT eterio laiko, o į gestų kalbą buvo versti 2 procentai.

Pasak T. Jačiausko, kasdien LRT neįgaliesiems pritaiko žinias, valstybinius renginius.

„Šimtmečio Vasario 16-ąją ištisai transliavome su gestais“, – sakė jis.

Seimo nariai klausinėjo LRT atstovo, kodėl subtitruojamos ir į gestų kalbą verčiamos darbo dienomis rodomos 17.30 val. žinios, o ne, pavyzdžiui, 20.30 val. transliuojama „Panorama“.

„Bet jeigu mes vertintumėme žiūrimumo prasme, tai ar tai tikrai patogus laikas? Kodėl būtent tas laikas yra pasirinktas?“, – klausė „valstiečių“ atstovė Agnė Širinskienė.

„Yra didelė, aš įsivaizduoju, dalis žiūrovų, kuriuos erzina. (...) Mes stengiamės atspindėti ne tik poreikius žmonių, turinčių negalią“, – parlamentarei atsakė T. Jačiauskas.

A. Širinskienė klausinėjo, ar LRT iš tikrųjų atliko auditorijos tyrimus šiuo klausimu: „Civilizuotoje visuomenėje, aš manau, visa visuomenė supranta, kodėl yra gestų kalbos vertėjas. Ne dėl to, kad norėtų padaryti kažką kitiems žiūrovams, bet dėl to, kad yra tam tikra žiūrovų būtinybė“. LRT atstovas tvirtino neprisimenantis, ar toks tyrimas buvo daromas.

Dar vienas „valstiečių“ atstovas parlamente Dainius Gaižauskas tikslinosi, ar LRT vadovybei niekada nekilo klausimas, kodėl tarp subtitruojamų ir į gestų kalbą verčiamų laidų praktiškai nėra vaikams skirto turinio.

„Negaliu atsakyti į šį klausimą, bet aš labai linkiu naujai administracijai, kad šitas klausimas kiltų ir šita situacija turės keistis. Ir ji keičiasi“, – sakė Seimo narys.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldaus Neįgaliųjų reikalų departamento vadovė Asta Kandratavičienė parlamentinei komisijai teigė, jog LRT turinys kol kas neatitinka kurčiųjų poreikių.

Jai antrino Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Vytautas Pivoras. Jis paragino keisti LRT įstatymą, kad šis numatytų konkrečius įpareigojimus dėl visuomeninio transliuotojo turinio neįgaliesiems.

„Reikėtų, kad aiškiai būtų nurodytas skaičius, procentai, kiek, ar kažkokios grindys, nuo kurių reikėtų didinti titruojamų ir verčiamų laidų kiekį“, – kalbėjo V. Pivoras.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos vicepirmininkė Ramunė Balčikonienė tvirtino, kad LRT apskritai nėra akliesiems pritaikyto turinio.

LRT veiklai tirti skirtą komisiją Seimas sudarė gruodžio pabaigoje.