- Vilmantas Venckūnas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas imsis svarstyti siūlymą leisti iki 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies skirti ir religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams.
Už tokias „valstiečio“ Aurelijaus Verygos teikiamas Labdaros ir paramos įstatymo pataisas po pateikimo antradienį balsavo 88 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 28 parlamentarai.
Nuo kitų metų įsigaliosiančiuose anksčiau priimtuose įstatymo pakeitimuose numatyta, kad 1,2 proc. GPM mokesčio dalį gali gauti nevyriausybinės organizacijos, kurių tikslas nėra politinės valdžios siekimas arba vien tik religijos tikslų įgyvendinimas, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai.
Pasiūlymą pateikęs A. Veryga teigė, kad esant tokiai teisės akto nuostatai, didžioji dalis religinių bendruomenių ir bendrijų netenka galimybės būti paramos gavėjais, nes daugelis jų nevykdo kitos veiklos, išskyrus religinę.
„Siūlytume šią klaidą ištaisyti, nes (...) visgi buvo padaryta klaida išbraukiant iš šio įstatymo religines bendruomenes kaip galimas šitų lėšų gavėjas. Mūsų manymu, neturėtų būti apribojamas piliečių pasirinkimas, kam skirti tokią paramą“, – pristatydamas projektą iš Seimo tribūnos kalbėjo A. Veryga.
Mūsų manymu, neturėtų būti apribojamas piliečių pasirinkimas, kam skirti tokią paramą.
Anot jo, daug yra kalbama apie Bažnyčios, religinių bendruomenių ir joms priklausančių asmenų vaidmenį platinant Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką, atkuriant nepriklausomybę.
„Dabar toks paradoksas, kad nugyvenę tris nepriklausomybės dešimtmečius, staiga nusprendėme, kad iš šių bendruomenių reikėtų atimti pinigus ir galimybę piliečiams patiems laisvai nuspręsti, ką jie galėtų ar negalėtų remti“, – teigia A. Veryga.
Liberalas Andrius Bagdonas posėdžio metu teigė, kad nuo kitų metų įsigaliosiančiose pataisose „atkuriamas teisingumas“, kai paramą galima skirti tik nevyriausybiniam sektoriui, kuris nėra finansuojamas iš biudžeto.
„Religinėms bendruomenėms niekas netrukdo įsteigti nevyriausybinę organizaciją šalia parapijos ir tokią paramą gauti“, – teigė jis.
A. Bagdonas pažymėjo, kad iki tol buvęs reglamentavimas numatė, jog religinės bendruomenės neteikė savo finansinių ataskaitų.
„Ar jos būtų pasiruošusios, kaip ir visi kiti, tokias ataskaitas teikti viešai?“ – klausė liberalas.
A. Veryga teigė negalintis atsakyti už religines bendruomenes, tačiau mano, kad „jos neturi ko slėpti“.
„Žinau, kad tikrai yra tokių bendruomenių, kurios labai skaidžiai teikia ataskaitas, iš esmės už kiekvieną eurą atsiskaito savo nariams ir tai viešai pristato. Tai yra papildomas motyvas žmonėms aukoti“, – teigė „valstietis“.
Už projektą pasisakęs konservatorius Jurgis Razma teigė, kad anksčiau iš įstatymo išbraukę religines bendruomenes, parlamentarai „padarė tam tikrą klaidą“.
„Bažnyčia šiuo metu gyvena iš žmonių aukų, todėl tikrai nėra logikos, kad uždraustume tikintiesiems tą procentą nuo savo pajamų mokesčio pervesti tai religinei bendruomenei, kuriai žmogus priklauso. Tuo labiau, kad parama religinėms organizacijoms skiriama net iš valstybės biudžeto. Tai tikrai parodo, kad yra remtinos struktūros ir tos rėmimo formos turi būti numatytos“, – sakė konservatorius.
Po pateikimo pritarus projektui, ji svarstys Biudžeto ir finansų komitetas, pataisoms taip pat paprašyta Vyriausybės išvados.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Politologai tikisi solidesnių antrojo turo debatų: bus intrigų?
Pirminiais duomenimis, į antrąjį Lietuvos prezidento rinkimų turą patekus Gitanui Nausėdai ir Ingridai Šimonytei, BNS kalbinti politologai teigia, kad dabartinis šalies vadovas susirinks didelę dalį „protesto“ balsų, ir intri...
-
Trečias likęs I. Vėgėlė ieško kaltų: tai galėjo pakeisti rinkimų rezultatus1
Kandidatas į prezidentus advokatas Ignas Vėgėlė skelbia nepatekęs į antrąjį rinkimų turą. ...
-
D. Žalimas sako, kad jo rezultatą iš dalies lėmė „strateginis balsavimas“ už I. Šimonytę
Kandidatas į prezidentus, Laisvės partijos iškeltas teisininkas Dainius Žalimas teigė, kad jo pasirodymą šalies vadovo rinkimuose iš dalies lėmė „strateginis balsavimas“ už konservatorių iškeltą premjerę Ingri...
-
Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse prezidento rinkimus laimėjo E. Vaitkus: pasitelkė rusų kalbą1
Lietuvos prezidento rinkimuose į šalies vadovus kandidatavęs medikas Eduardas Vaitkus surinko daugumą balsų Šalčininkų ir Visagino apylinkėse. ...
-
G. Jeglinskas nesijaučia pralaimėjęs: rezultatas man yra puikus2
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ iškeltas Giedrimas Jeglinskas rikiuojasi paskutinis tarp kandidatų į prezidentus, tačiau sako nelaikantis savo pasirodymo pralaimėjimu. ...
-
Antrajame kandidatų į prezidentus ketverte likęs A. Mazuronis rezultatą vertina gerai1
Antrajame kandidatų prezidento rinkimuose ketverte pagal rezultatus liekantis Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako savo rezultatą vertinantis gerai, o dabar jėgas nukreipsiantis į pasiruošimą Seimo rinkimams šiemet spalį. ...
-
Prezidento rinkimai: R. Žemaitaitis pasiektą rezultatą vadina nerealiu2
Šių metų sausį registruotos partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pripažįsta, kad į antrąjį prezidento rinkimų turą nepatenka, tačiau pasiektą rezultatą vadina nerealiu. ...
-
Istorija kartojasi: antrajame prezidento rinkimų ture vėl kovos G. Nausėda ir I. Šimonytė19
Nauji prezidento rinkimai – varžovai tie patys: po penkerių metų pertraukos, pirminiais duomenimis, antrajame ture vėl susitiks Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. ...
-
Stebisi E. Vaitkaus populiarumu Šalčininkuose: šokas7
Save išsikėlusiam ir Kremliaus naratyvo skleidimu kaltinamam kandidatui prezidento rinkimuose Eduardui Vaitkui kol kas pirmaujant Šalčininkų ir Visagino savivaldybėse, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad pastarojo kandidat...
-
A. Zuokas: už I. Šimonytę balsavę žmonės serga Stokholmo sindromu7
Nors partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Artūras Zuokas prezidento rinkimuose palaiko Igną Vėgėlę, tačiau, anot jo, Gitanas Nausėda taip pat nebūtų „blogiausias variantas“ šalies vadovo poste. Tuo metu palaikan...