- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas, 62 parlamentarams balsavus už, 12 - prieš ir 33 susilaikius, priimtas naujos redakcijos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas.
Jame atsisakyta tų žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugiklių, dėl kurių Europos Komisija yra pradėjusi Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą ir kurios sudaro kliūtis Lietuvai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugikliais vadinami dabar galiojančiame įstatyme nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, norintiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės: fiziniam asmeniui - trejų metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo reikalavimas, juridiniam asmeniui - 50 procentų pajamų iš žemės ūkio veiklos, ekonominio gyvybingumo įrodymas. Europos Komisija būtent šias įstatymo nuostatas yra įvardijusi kaip prieštaraujančias įsisteigimo teisei, laisvam kapitalo judėjimui ir neproporcingai suvaržančias asmenų teises.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stanciko teigimu, priimtomis pataisomis patikslinta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę.
Šiandien pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę turi žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai - tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurių pajamos yra daugiau negu 50 proc. iš žemės ūkio veiklos. Pirma kategorija - bendrasavininkai, antra kategorija - besinuomojantys ir dirbantys tą žemę, trečia kategorija - subjektai, kurie ribojasi su parduodama žeme, paprasčiau sakant - kaimynai ir ketvirta grupė, kurios anksčiau nebuvo.
Įstatyme nustatyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha.
Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha). Jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius per paskutiniuosius 3 metus sumažėja (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba jeigu asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijančią 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius.
Įstatymas papildytas nuostata, reglamentuojančia, kad asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas Nacionalinei žemės ūkio tarnybai patikrinus duomenis Valstybės įmonių registruose apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir/ar akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotų.
Taip pat nustatyta, kad Žemės pirkimo-pardavimo sandoriai turi būti vykdomi tik bankinių atsiskaitymų būdu.
Priimtomis pataisomis užtikrinama, kad pirmiausia į žemės ūkio paskirties žemės rinką pateks asmenys, suinteresuoti užsiimti žemės ūkio veikla. Nesant tokių asmenų ar jiems atsisakius savo teisės, žemė galės būti parduodama kitiems asmenims.
Iki šiol galioję kvalifikaciniai reikalavimai stipriai apribojo žmonių teisę pasirinkti veiklos dydį, formą ar sritį, taip pat apribojo ir žemės savininką, nes jis žemę galėjo parduoti tik tam asmeniui, kuris atitinka įtvirtintus reikalavimus. Todėl siekiant gauti papildomų pajamų ar, pavyzdžiui, bankroto atveju siekiant padengti įsiskolinimus, sprendimas parduoti žemės ūkio paskirties žemes buvo labai apsunkintas ar net neįmanomas.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 metų gruodžio 31 d. žemės ūkio paskirties žemės savininkai pateikė 64 622 pranešimus dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Tik 2 užsieniečiai, kurie nebuvo Lietuvos piliečių sutuoktiniai, kreipėsi dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, apie 70 proc. žemės ūkio paskirties žemės pardavimo atvejų asmenys pageidavo pasinaudoti pirmumo teise.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje darbą pradeda Ukrainos ambasadorė Olha Nikitčenko
Darbą Lietuvoje pradeda Ukrainos ambasadorė Olha Nikitčenko – prezidentas Gitanas Nausėda antradienį priėmė jos skiriamuosius raštus. ...
-
Žemaitaitis: „Nemuno aušra“ palaikytų ne civilinę sąjungą, o ūkinę sutartį
Daliai konservatorių siūlant į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę įtraukti Civilinės sąjungos įstatymo priėmimą, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog frakcija tokiam projektui nepritartų. ...
-
Nemato perspektyvos praėjusios kadencijos partnerystės įstatymo projektui
Opoziciniams konservatoriams siūlant į pavasario parlamento darbotvarkę įtraukti praėjusią kadenciją svarstytą Civilinės sąjungos įstatymą, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako tokiam projektui nematantis perspektyvos. ...
-
Skvernelis sklaido abejones dėl gynybos finansavimo
Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms, kaip reikėtų suprasti premjero Gintauto Palucko pareiškimus dėl Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimų bei įsipareigojimų didinti gynybos finansavimą, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis bando i&sc...
-
Kasčiūnas: nepasiekusi 5–6 proc. BVP gynybai Lietuva patirs didžiulį diplomatinį smūgį
Naujasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad nepasiekusi 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio gynybos finansavimo Lietuva patirs „didžiulį diplomatinį s...
-
Kritikos sulaukusi Popovienė tikina, kad buvo ne taip suprasta
Valdančiosios daugumos partnerių kritikos dėl pažadų mažinti minimalų moksleivių skaičių klasėse nevykdymo sulaukusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė tikina – tikslas išlaikyti regionines mokyklas iš...
-
Naujasis konservatorių lyderis: jaučiu permainų vėją (interviu)
Pasak naujo konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno, reikia matyti, kas šiandien vyksta Europoje. Neatliepti visuomenės lūkesčių, saugumo, kultūrinių iššūkių būtų didžiulė klaida. ...
-
Įvertino KGB sąrašų viešinimą: tik vardan smalsumo sužinoti, kas buvo „stukačius“?
Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad prisipažinusių buvusių slaptų sovietų saugumo struktūrų bendradarbių paviešinimas sulaužytų šiems asmenims duotą pažadą laikyti apie juos informaciją įslaptintą ir tik patenkint...
-
Prezidentūra apie mokesčių pakeitimus: tai pavyzdys, kaip daryti nereikėtų
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad Vyriausybė turėtų įvardyti visus siūlomus mokesčių sistemos pakeitimus vienu metu, o ne kalbėti apie iniciatyvas po vieną. ...
-
Jansonas: prezidentui tai mažiausiai rūpi
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, jog šalies vadovui mažiausiai rūpi, kas užims Seimo vicepirmininko pareigas. ...