- Leonardas Marcinkevičius, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad balsuojant dėl privalomo gyvūnų ženklinimo pataisų įsigaliojimo datos ir perbalsuojant dėl jau priimto Seimo narių siūlymo, buvo pažeistas Seimo statutas. Tačiau, nepaisant komisijos išvados, parlamentas nusprendė nepalaikyti siūlymo iš naujo svarstyti Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas.
Siūlymą anksčiau priimtą sprendimą laikyti netekusiu galios palaikė 48 parlamentarai, o 75 balsavo už tai, kad galiojančiu būtų laikomas jau priimtas sprendimas.
Seimui apsispręsti dėl perbalsavimo teko dėl to, kad kovo 30 d. posėdyje vieno balso skirtumu buvo pritarta siūlymui, jog iki šiol atvesti katės, šunys ir šeškai privalo būti paženklinti mikroschemomis iki 2025 m. gegužės 1 d., tačiau Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė paprašė perbalsuoti dėl šio straipsnio, motyvuodama tuo, kad siūlymas priimtas tik vieno balso skirtumu. Galiausiai pakartojus balsavimą, Seimo narių pasiūlymas dėl vėlesnio įsigaliojimo termino buvo atmestas ir parlamentas nusprendė, kad įstatymas pradėtų galioti trejais metais anksčiau – nuo 2022 m. gegužės 1 d.
Tuo tarpu kilus dideliam nepasitenkinimui posėdžių salėje, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen, aiškino, kad kartoti balsavimą galima tuomet, kai yra vieno balso persvara.
Visgi Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad buvo pažeistas Seimo statutas, kadangi jame nėra nuostatos, jog balsavimas kartojamas, kai sprendimas priimamas vieno balso persvara. Perbalsuoti galima tik tada, kai kartu keliamas klausimas dėl balsų skaičiavimo tikslumo, tačiau sprendimo priėmimas vieno balso persvara savaime nepagrindžia abejonės dėl galimo skaičiavimo netikslumo.
Kaip teigiama Etikos ir procedūrų komisijos išvadoje, Seimo statutas numato, kad balsavimą galima pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, ir tik tuomet, kai kilo abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo ir jeigu to reikalauja Seimo pirmininkas, posėdžio pirmininkas arba ne mažiau kaip 5 posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai, arba, kai pateiktą siūlymą palaikė lygiai pusė balsavusių Seimo narių.
Seimo statutas leidžia pakartoti balsavimą tik vienodai pasiskirsčius balsams.
Kreipimesi į Etikos ir procedūrų komisiją taip pat nurodoma, kad analogiškoje situacijoje, svarstant kitą klausimą, Seimo posėdžiui pirmininkavusi Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė prašymą perbalsuoti atmetė.
„Pareiškėjai nurodo, kad 2021 m. kovo 25 d. posėdyje susiklosčius analogiškai situacijai, kai sprendimą lėmė vieno balso persvara, Seimo posėdžiui pirmininkavusi Seimo pirmininkės pavaduotoja R. Morkūnaitė–Mikulėnienė atmetė prašymą pakartoti balsavimą motyvuodama tuo, kad Seimo statutas leidžia pakartoti balsavimą tik vienodai pasiskirsčius balsams“, – rašoma Etikos ir procedūrų komisijos išvadoje.
Todėl Etikos sargai priėjo prie išvados, kad nusprendus perbalsuoti dėl jau priimto Seimo narių siūlymo, buvo pažeistas Seimo statusas, o siekiant išvengti abejonių dėl priimto sprendimo, buvo rekomenduojama antradienį vyksiančiame Seimo posėdyje balsavimą dėl dalies Seimo narių pateiktų pataisų pakartoti.
ELTA primena, kad kovo 30 d. Seimo rytiniame posėdyje buvo svarstomas projektas dėl privalomo gyvūnų ženklinimo tvarkos. Seimo nariai Viktoras Pranckietis, Juozas Baublys, Vidmantas Kanopa, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Giedrius Surplys, Kazys Strarkevičius ir Andrius Bagdonas teikė siūlymą, kad iki šio straipsnio įsigaliojimo datos atvesti katės, šunys ir šeškai, kurie nenaudojami versliniam veisimui ir nėra paženklinti mikroschemomis, turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki 2025 m. gegužės 1 d., bet ne vėliau kaip iki perdavimo kitam savininkui ar laikytojui datos.
Visgi po pakartotinio balsavimo buvo nuspręsta, kad visi katės, šunys ir šeškai, nenaudojami versliniam veisimui, turi būti įregistruojami Gyvūnų augintinių registre iki 2022 m. gegužės 1 d. Tačiau dėl Seimo statuto pažeidimo privalomo ženklinimo termino klausimą parlamentarai antradienį turės svarstyti dar kartą.
Balsuojant dėl viso Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisų projekto, Seimas privalomam gyvūnų ženklinimui pritarė 94 parlamentarams balsuojant už, 9 – prieš ir 22 susilaikius.
Nuo Gyvūnų gerovės įstatymo pataisų įsigaliojimo datos – gegužės 1 dienos – atvestos katės, šunys ir šeškai turės būti ženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki šių gyvūnų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.
Jei katės, šunys ar šeškai yra naudojami versliniam veisimui ir yra atvesti iki šio straipsnio įsigaliojimo dienos, jie privalo būti paženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre iki šių metų rugsėjo 1 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno meras kreipėsi į pareigūnus: „Žalgirio“ pergalės turi teikti džiaugsmą, o ne susiskaldymą126
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis kreipėsi į teisėsaugininkus dėl praėjusio penktadienio incidento. ...
-
S. Skvernelis: planuojama, kad naujoji Vyriausybė prisieks gruodžio 12 dieną1
Planuojama, kad naujos sudėties Vyriausybė prisieks ir jos programa Seime bus patvirtinta gruodžio 12 dieną, sako Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. ...
-
G. Paluckas įvardijo visus „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus14
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas įvardijo visus „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus. ...
-
G. Nausėda pasveikino U. von der Leyen EP patvirtinus naują Europos Komisiją3
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen) naujosios Europos Komisijos patvirtinimo proga. ...
-
Vilniaus miesto tarybos opozicijos lyderiu paskelbtas V. Sadauskas
Vilniaus miesto taryboje trečiadienį opozicijos lyderiu paskelbtas „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Vydūnas Sadauskas. ...
-
Aplinkos ministru „aušriečiai“ siūlo skirti Gamtos tyrimų centro vadovą S. Podėną
Valdančioji partija „Nemuno aušra“ siūlo Gamtos tyrimų centro vadovą Sigitą Podėną skirti į aplinkos ministro pareigas. ...
-
Lietuva jungiasi prie deklaracijos dėl povandeninių kabelių saugumo
Dažnėjant įvairiems incidentams Baltijos jūroje, kai pažeidžiami povandeniniai kabeliai ar kita infrastruktūra, Lietuva jungiasi prie deklaracijos, kuria siekiama užtikrinti šių kabelių saugumą. ...
-
Klausimas už milijoną: su kuriuo Lenkijos rinkimų nugalėtoju būtų lengviau susikalbėti Lietuvai?8
Netrukus startuos Lenkijos prezidento rinkimų kampanija, kurioje bus du aiškūs favoritai – liberalias ir kairiąsias jėgas atstovaujantis Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis ir dešiniųjų kandidatas Karolis Nawrockis. ...
-
K. Budriui rengiantis dirbti URM, Prezidentūroje – nauji patarėjai nacionaliniam saugumui2
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiajam patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Kęstučiui Budriui ruošiantis naujoms užsienio reikalų ministro pareigoms, šalies vadovo komandoje jau dirba du nauji šios srities patarėjai. ...
-
L. Kasčiūnas apie lėktuvo avariją: jokių ženklų, kad tai gali būti sabotažo aktas1
Laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina, kad pirminė analizė rodo, jog DHL lėktuvo avarija nebuvo nulemta sabotažo akto. Pasak jo, tokią preliminarią išvadą leidžią daryti pirminė analizė ir pokalbiai su i&scar...