- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per metus galės būti paskelbiami ne daugiau kaip treji atmintimi metai, ketvirtadienį nusprendė Seimas.
Už atitinkamą Seimo nutarimą balsavo 101 parlamentaras, prieš buvo keturi, susilaikė 21 politikas.
Šis ribojimas įsigalios nuo 2025 metų.
„Iš tiesų pastaraisiais metais mes pamatėme gausą minėtinų metų. Vienuose metuose telpa daugiau negu dešimt minėtinų metų. Iš tikrųjų turbūt to neturėtų būti“, – sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys konservatorius Edmundas Pupinis.
„Valstiečių“ frakcijos narys Stasys Tumėnas klausė, kaip galima pasverti, kuri proga ar data vertesnė už kitą, kad jų vardu būtų pavadinti metai.
„Tai kas pasvers, kurie geresni tie metai, ar Krepšinio šimtmečio metai, ar Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos metai, ar Lietuvos jaunimo metai, ar Jono Meko metai, ar Pranciškaus Skorinos metai ir taip toliau, ir taip toliau. (...) dabar bus treji metai skelbiami, praktiškai turbūt lems politiniai sprendimai (...)“, – teigė jis.
Vienuose metuose telpa daugiau negu dešimt minėtinų metų. Iš tikrųjų turbūt to neturėtų būti.
Pagal priimtą nutarimą, siūlymus dėl naujų atmintinų metų svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija.
Atmintini metai turės būti skelbiami ne vėliau kaip likus dvejiem metams iki jų pradžios, kad būtų laiku parengtos jų minėjimo programos, patvirtinti biudžetai.
Numatyta, kad skelbiant atmintinus metus, jų negalima sieti su nesantaikos, neapykantos skleidimu, istorinės tiesos ignoravimu, prieštarauti asmens ir visuomenės moralės normoms, kultūrinei, religinei, tautinei įvairovei ir viešajai tvarkai.
Taip pat nutarime įtvirtinta, kad Lietuvos valstybingumui svarbios datos bus minimos pradedant 20-osiomis metinėmis iki 100-ųjų metinių – kas dešimt metų, nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metai, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų, nuo 300-ųjų metinių – kas 100 metų.
Lietuvos piliečiams, pilietinei savimonei, nacionalinei kultūrai svarbios datos bus minimos pradedant 100-osiomis metinėmis kas 50 metų, iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, mokslui, menui ir kultūrai, svarbios datos pradedamos minėti nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metus, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų.
Šiemet Seimas yra paskelbęs 11 atmintinų datų. Pavyzdžiui, 2021-ieji yra paskelbti Lietuvai pagražinti draugijos metais, Archyvų, Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado, Lietuvos totorių istorijos ir kultūros, Marijos Gimbutienės, Juozo Zikaro metais ir kt.
Parlamentas jau yra priėmęs nutarimus dėl 14 datų paminėjimo 2022 metais. Tarp jų tuomet bus minimi Lietuvos karaimų metai, Savanorystės, Lietuvos krepšinio šimtmečio, Lietuvos jaunimo, Sūduvos, Lietuvos universitetų metai ir kiti.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno meras kreipėsi į pareigūnus: „Žalgirio“ pergalės turi teikti džiaugsmą, o ne susiskaldymą133
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis kreipėsi į teisėsaugininkus dėl praėjusio penktadienio incidento. ...
-
S. Skvernelis: planuojama, kad naujoji Vyriausybė prisieks gruodžio 12 dieną2
Planuojama, kad naujos sudėties Vyriausybė prisieks ir jos programa Seime bus patvirtinta gruodžio 12 dieną, sako Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. ...
-
G. Paluckas įvardijo visus „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus14
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas įvardijo visus „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus. ...
-
G. Nausėda pasveikino U. von der Leyen EP patvirtinus naują Europos Komisiją4
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen) naujosios Europos Komisijos patvirtinimo proga. ...
-
Vilniaus miesto tarybos opozicijos lyderiu paskelbtas V. Sadauskas
Vilniaus miesto taryboje trečiadienį opozicijos lyderiu paskelbtas „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Vydūnas Sadauskas. ...
-
Aplinkos ministru „aušriečiai“ siūlo skirti Gamtos tyrimų centro vadovą S. Podėną
Valdančioji partija „Nemuno aušra“ siūlo Gamtos tyrimų centro vadovą Sigitą Podėną skirti į aplinkos ministro pareigas. ...
-
Lietuva jungiasi prie deklaracijos dėl povandeninių kabelių saugumo
Dažnėjant įvairiems incidentams Baltijos jūroje, kai pažeidžiami povandeniniai kabeliai ar kita infrastruktūra, Lietuva jungiasi prie deklaracijos, kuria siekiama užtikrinti šių kabelių saugumą. ...
-
Klausimas už milijoną: su kuriuo Lenkijos rinkimų nugalėtoju būtų lengviau susikalbėti Lietuvai?8
Netrukus startuos Lenkijos prezidento rinkimų kampanija, kurioje bus du aiškūs favoritai – liberalias ir kairiąsias jėgas atstovaujantis Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis ir dešiniųjų kandidatas Karolis Nawrockis. ...
-
K. Budriui rengiantis dirbti URM, Prezidentūroje – nauji patarėjai nacionaliniam saugumui2
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiajam patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Kęstučiui Budriui ruošiantis naujoms užsienio reikalų ministro pareigoms, šalies vadovo komandoje jau dirba du nauji šios srities patarėjai. ...
-
L. Kasčiūnas apie lėktuvo avariją: jokių ženklų, kad tai gali būti sabotažo aktas1
Laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina, kad pirminė analizė rodo, jog DHL lėktuvo avarija nebuvo nulemta sabotažo akto. Pasak jo, tokią preliminarią išvadą leidžią daryti pirminė analizė ir pokalbiai su i&scar...