Mažiau nei trečdalis

Partijos deklaruoja rinkimų kovai sukaupusios beveik 2,2 mln. eurų, bet tai dar per keturiskart mažiau, kiek jos ir pavieniai kandidatai išleido 2020-ųjų Seimo rinkimuose.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamais politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščių rugsėjo 2 d. duomenimis, pagal rinkimams disponuojamų pinigų skaičių į priekį išsiveržę tik Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai (TS-LKD): jie jau turi 757,8 tūkst. eurų, dukart daugiau nei Socialdemokratų partija (LSDP), kuri disponuoja 349,5 tūkst. eurų. Liberalų sąjūdis sukaupė dar per 100 tūkst. mažiau nei socialdemokratai – 244,7 tūkst., dar mažiau – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 216,3 tūkst., Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – 175 tūkst. eurų. Dar keturios partijos turi tarp 60 ir 90 tūkst., o likusios aštuonios – visai kukliai, pavyzdžiui, Lietuvos liaudies partija – 2,4 tūkst., „Laisvė ir teisingumas“ – 1,8 tūkst., Žemaičių partija – vos 599 eurus.

Aitvaras – valstybė

Atsakymas į klausimą, kokie aitvarai suneša pinigus partijoms ir kodėl vienos partijos – milijonierės, o kitos rinkimams kol kas sukaupusios vos kelis šimtus eurų, matyti paanalizavus, iš kokių šaltinių gauti tie 2,2 mln. eurų. Liūto dalis – valstybės biudžeto asignavimai, tiksliau, mokesčių mokėtojų pinigai. Jie sudaro 36 proc. visų dabar deklaruotų pajamų rinkimams.

Kam jų duoti, o kam ne, nusprendžia patys rinkėjai, balsuodami rinkimuose.

Dotacijos skiriamos per praėjusius Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimus 2 proc. barjerą perkopusioms partijoms. Pernai joms vienas šiuose rinkimuose gautas balsas atnešė kiek daugiau nei po 0,5 euro.

Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros docentės dr. Ingridos Unikaitės-Jakuntavičienės skaičiavimu, Lietuvoje valstybės dalis partijų biudžetuose santykinai didėja, dotacijos vidutiniškai sudaro net 77 proc. partijų biudžeto.

Kas laimi rinkimus – tas ir milijonierius: valstybė pernai partijoms iš viso skyrė 5,8 mln. eurų, ir net per 27 proc. visos šios sumos – beveik 1,6 mln. gavo konservatoriai, „valstiečiai“ – 997 tūkst., socialdemokratai – 813 tūkst. Kitos devynios turėjo tenkintis kuklesniu įnašu iš mokesčių mokėtojų piniginės, pavyzdžiui, liberalai – 474 tūkst., „darbiečiai“ – 434 tūkst. Mažiausiai – tik po savivaldybių rinkimų įgijusi tokią teisę Žaliųjų partija (ŽP) – gavo 62,6 tūkst. Tačiau dar vienuolika iš tuo metu įregistruotų 23 partijų negavo nieko, vadinasi, beveik kas antra turi suktis be tokios pagalbos.

Šių metų antrojo pusmečio dotacijos partijas pasieks jau po rinkimų, tad tenka tenkintis su esamomis. Tačiau gal ir gerai: jei tokią injekciją didieji rinkimų žaidėjai gautų prieš pat rinkimus, mažoms ir naujoms partijoms būtų dar sunkiau konkuruoti, nes jos turi verstis asmeninėmis lėšomis ir aukomis. Vienintelis jų pranašumas, kad rinkėjams patinka naujokai ir neretai jiems mandatas kainuoja kur kas pigiau nei senbuviams. Štai 2020-ųjų Seimo rinkimuose debiutavusiems „laisviečiams“ vienas mandatas kainavo mažiausiai iš visų partijų – 24,1 tūkst., konservatoriams – 33,8 tūkst., panašiai ir „valstiečiams“ (33,9 tūkst.), o socialdemokratams – jau 69,6 tūkst. eurų.

Turtingiausi: kitoms partijoms toli iki daugiausia – jau 757,8 tūkst. eurų – rinkimams sukaupusių TS-LKD. Tačiau 2020 m. jie išleido dukart tiek – beveik 1,7 mln. / V. Kopūsto / BNS nuotr.

Mokestį moka nedaug

Dar 32 proc. partijų rinkimų piniginės sudaro jų pačių lėšos. Dalis jų – iš savanoriškai partijai skirtos metinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies. I. Unikaitės-Jakuntavičienės skaičiavimu, tai vidutiniškai sudaro 11,8 proc. partijų gautų visų pajamų. Ši suma atspindi ne tik kiek žmonių remia kurią politinę jėgą, bet ir kokių pajamų visuomenės grupė, nes galima pervesti gautų pajamų mokesčio dalį. Partijoms galima skirti iki 0,6 proc. sumokėto GPM.

Kaip skelbė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), iš viso partijos šiemet iš GPM dalies pelnė 1,9 mln. eurų. Daugiausia – konservatoriai, „laisviečiai“ ir socialdemokratai. TS-LKD 12 tūkst. gyventojų pervedė 661 tūkst. eurų, Laisvės partijai per 5 tūkst. žmonių skyrė 253 tūkst. eurų, LSDP 6 tūkst. žmonių – beveik 197 tūkst. eurų. Kitos partijos gavo mažiau.

Partijų biudžetus turėtų papildyti ir nario mokesčiai, tačiau, I. Unikaitės-Jakuntavičienės skaičiavimu, jie vidutiniškai sudaro tik 7 proc. visų partijų gaunamų lėšų. VRK duomenimis, nario mokestį pernai mokėjo daugiausia LLRA-KŠS narių, bet ir tai vos kiek daugiau nei pusė – 53,4 proc., tik 47,2 proc. – LSDP, 38,8 proc. – TS-LKD, kitų partijų – dar mažesnė narių dalis, o kai kuriose – vos keletas asmenų.

Kam rėmėjai nesvarbūs

Be partijų lėšų, kurioms limitas netaikomas, politinę kampaniją dar galima finansuoti kandidato (vienmandatėje apygardoje) asmeninėmis lėšomis (iki 40 360 eurų, neviršijant 20 proc. deklaruotų pajamų ir lėšų) ir fizinių asmenų aukomis (iki 20 180 eurų, neviršijant 10 proc. deklaruotų pajamų).

VRK duomenimis, fizinių asmenų aukos dabar sudaro 23 proc. šiuo metu partijų sukauptų lėšų rinkimams. Tačiau analizuojant, kiek kuri jų gavo, vaizdas labai skirtingas. Akivaizdu, kad gaunančių didžiausias valstybės dotacijas šios ir sudaro didžiausią dalį lėšų, tad mažai rūpinamasi, kad jas dar kas paremtų ar kad patys kandidatai skirtų asmeninių lėšų.

„Susirūpinus dėl finansavimo skaidrumo, partijas uždrausta remti juridiniams asmenims, bet jos gauna nuolatinę paramą iš valstybės biudžeto per subsidijas. Tačiau tada jos pradeda mažiau rūpintis savo narių gausinimu, rėmėjų tinklu. Dėmesys artimesniam santykiui su rėmėjais mažėja“, – įvairiose šalyse darytų tyrimų išvadas komentuoja I. Unikaitė-Jakuntavičienė.

Pagal valstybės dotacijas toli kitus aplenkę konservatoriai pagal piliečių aukas yra tik penkti (53,7 tūkst. eurų), daugiau paramos sulaukė net rinkimuose debiutuosianti „Nemuno aušra“ (56,7 tūkst. eurų).

Antri pagal valstybės finansavimą „valstiečiai“ – tik septinti pagal fizinių asmenų paramą (mažiau nei 18 tūkst. eurų), atitinkamai socialdemokratai – treti ir šešti (46,3 tūkst.)

Daugiausia piliečių paramos kol kas sulaukė demokratai (216,3 tūkst. eurų), kurie pagal gaunamą dotaciją – šešti, ir liberalai (104,2 tūkst.),  gaunantys ketvirtą pagal dydį valstybės dotaciją.

Mažiausia aukų kol kas gavo nauju pavidalu kandidatuosianti Liaudies partija – 1,9 tūkst. eurų.

Sau nedosnūs

Pačių kandidatų rinkimų kampanijai skirtos sumos šiemečių Seimo rinkimų piniginėje tesudaro vos 9 proc. Žymesne suma kol kas prisidėjo tik demokratai (216,3 tūkst.). Antri pagal šį rodiklį liberalai sau mažiau dosnūs (57,6 tūkst.), socialdemokratai – 30,9 tūkst., žalieji – 19,8 tūkst., Regionų partijos (RP) kandidatai – beveik 11 tūkst., konservatoriai – vos 7 tūkst., kai kurios kitos partijos visai nenurodo, kad jų kandidatai prisidėjo prie rinkimų kampanijos savo lėšomis.

Didžiausią valstybės dotaciją gaunančios partijos TS-LKD, LVŽS ir LSDP pagal fizinių asmenų paramą atitinkamai užima tik penktą, septintą ir šeštą vietą.

Tiesa, yra ir išimčių, pavyzdžiui, Laima Vyskupaitytė-Mogenienė RP jau parėmė per 6,5 tūkst. eurų, Tautos ir teisingumo sąjungą Petras Gražulis – 5 tūkst. eurų.

Skirtingos sumos – ir vienmandatininkų rinkimų piniginėse. Štai Marijampolėje kandidatuojantis socialdemokratas Karolis Podolskis jau sukaupęs 32,1 tūkst. eurų, išleido 17,8 tūkst., Baltijos rinkimų apygardoje besivaržysiantis liberalas Artur Truš atitinkamai – 28,6 tūkst. ir 24,1 tūkst., Pašilaičiuose mandato sieksianti demokratė Rolanda Lingienė – 21,4 tūkst. ir 10,2 tūkst. eurų.

Tačiau „darbietis“ Antanas Meškonis turėjo 10 eurų, iš kurių išleido 1 eurą, tiek pat turėjo ir demokratas Petras Nevulis, bet išlaidauti dar nepradėjo. Liberalė Inga Kupčiūtė negavo nieko, bet jau išleido 300 eurų.

2020 m. Seimo rinkimuose, kaip rodo Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atlikta VRK duomenų analizė, daugiausia politinei kampanijai pajamų tarp vienmandatininkų turėjo pats save išsikėlęs Valdemaras Valkiūnas – beveik 37 tūkst. eurų, konservatorius Kazys Starkevičius – beveik 35 tūkst. ir su „darbiečiais“ kandidatavęs Antanas Guoga – 32,5 tūkst. Lėšų politinei kampanijai visai neskyrė trys vienmandačių rinkimų apygardų kandidatai.

Parama: daugiausia piliečių aukų kol kas sulaukė S. Skvernelio demokratai (216,3 tūkst. eurų), mažiausiai – nauju pavidalu kandidatuosianti Liaudies partija – 1,9 tūkst. eurų. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Išlaidauti neskuba

Nors iki rinkimų liko mėnuo su trupučiu, partijos išleido dar apie 58 proc. turimos sumos – apie 1 mln. 250 tūkst. Todėl ir tiek mažai požymių, kad jau po mėnesio su trupučiu, spalio 13-ąją, rinksime parlamentą. Partijos taupo lemiamam finišo etapui ir, žinoma, dar tikisi papildyti savo rinkimų kovos piniginę.

Kaip ir ankstesniuose rinkimuose, daugiausia išlaidų skirta reklamai – 77 proc. Reklamos pinigai pasidalija taip: išorinei – 51 proc. (491,5 tūkst. eurų), internete – 15 proc. (141,6 tūkst.), spaudoje – 2 proc. (22,3 tūkst.), kitose priemonėse – 32 proc. (306,8 tūkst.), reklama radijuje nesudaro nė 1 proc.

Dešimtadalį visų išlaidų (122,5 tūkst.) sudaro išlaidos už įvairius politinei kampanijai skirtus daiktus ir paslaugas. Politinės kampanijos organizavimo, konsultavimo ir mokymo paslaugoms apmokėti jau prireikė 79,9 tūkst., arba 6 proc. visų išlaidų. Iždininkams teko skirti 52,6 tūkst. eurų, arba 4 proc., visų išlaidų.

Pinigai lemia daug

I. Unikaitė-Jakuntavičienė konstatuoja: kol kas rinkimams pinigų partijos neskiria daug. Pasak jos, visi nerimauja, kad daug ko nepadarys, nes partijos dar negavę dotacijų už šių metų antrą pusmetį (jos skiriamos lapkritį), o paskolų bankai neteikia.

Didesnėmis sumomis kol kas išsiskiria tik kelios partijos – konservatoriai, socialdemokratai, liberalai ir demokratai. Pasak politologės, dvi pirmosios skiria daugiausia lėšų rinkimams, nes jų ir turi. Kitų dviejų rinkimų biudžetuose dominuoja fizinės aukos, ir tai natūralu, nes liberalai susimokėjo vadinamojoje „MG Baltic“ byloje teismo jiems skirtą 376,6 tūkst. eurų baudą, o demokratai – dar santykinai nauja partija ir daug lėšų neturi.

Politologę kiek stebina, kad kai kurie patys kandidatai, pavyzdžiui, „valstiečių“ ar „laisviečių“, prie rinkimų kampanijos mažokai prisideda savo lėšomis, nors patys ir pretenduoja užimti Seimo narių vietas.

LLRA-KŠS kol kas rinkimams skyrė tik savo partijos lėšų, bet suma – kol kas penkta tarp visų partijų, tad jos gali ir pakakti, juolab ši partija koncentruoja dėmesį tik į tam tikrus regionus, o ne visą Lietuvą.

Pasak I. Unikaitės-Jakuntavičienės, išlaidų tendencijos geriau atsiskleis dar po savaitės ar dviejų, bet iš socialinių medijų matyti, kad daugiau dėmesio skiriama lankymuisi įvairiose vietovėse, susitikimams su rinkėjais.

Vis dėlto kad ir kiek visokiais finansavimo suvaržymais bandoma priversti partijas konkuruoti idėjomis, o ne pinigais, kaip rodo ankstesnių rinkimų rezultatai, tai gana sudėtinga. Jei turtingiausios partijos prieš rinkimus smarkiai neprisidirba, jos ir dalijasi mandatus. Tačiau galima sakyti, remiantis ankstesnių rinkimų patirtimi, kad naujai įsižiebusios partijos dažnai sužavi nepastovius rinkėjus.

Vieni vienmandatininkai deklaruoja jau sukaupę 32,1 tūkst. eurų, kiti – nulį.

Vis dėlto su mažai pinigų laimėti žymią dalį Seimo mandatų sunku, tiesa, pralaimėti, nors įdėta ir nemažai pinigų, lengviau. Štai praėjusiuose rinkimuose, kaip skelbė Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius, remdamasis VRK duomenimis, daugiausia pinigų išleido TS-LKD – 1 mln. 692 tūkst. eurų, LVŽS – 36 proc. punktais mažiau, 1 mln. 88 tūkst. Mandatai pasiskirstė lygiai tokiomis pačiomis proporcijomis: konservatoriai laimėjo 50, „valstiečiai“ – 32, arba 36 proc. punktais mažiau. Toliau pinigų ir mandatų proporcijos ne tokios tikslios, bet partijų seka turėjo tik dvi išimtis. Kad pinigai lemia ne viską, parodė tai, kad treti pagal piniginę „darbiečiai“ (931,8 tūkst. eurų) tenkinosi neadekvačiai mažai – dešimčia mandatų, o „laisviečiai“, išleidę pusketvirto karto mažiau – vos 267,5 tūkst. eurus, laimėjo dvylika vietų Seime.

„Pinigai – ne vienintelis faktorius, nulemiantis rinkimų rezultatus, bet tikrai vienas svarbesnių. Ypač jie turi įtakos rinkimams, kuriuose daugiau besivaržančių“, – sako I. Unikaitė-Jakuntavičienė. Vietos rinkimuose gali laimėti su kuklučiu biudžetu, tačiau rinkimuose į Seimą – sunkiai. Galima išsiversti su mažesne suma, jei eini tam tikras pareigas, kur esi matomesnis, ar esi žinomas visuomenėje asmuo, tad pinigų reikia konkrečių rinkiminių idėjų sklaidai, bet ne pačiam prisistatyti, tačiau pinigų vis tiek reikia, ir nemažų.

Šie metai partijoms – brangūs, nes kai kurioms tai jau treti rinkimai. Vis dėlto, užuot skundusis, kad bankai neskolina ar aukų limitai per maži, jei visi partiečiai paremtų savo partijas mokėdami nario mokestį, jei partijos daugiau bendrautų su visuomene ir tada sulauktų daugiau aukų ne tik rinkimams, bet ir kasmet per GPM dalį, turėtų daugiau iš ko susitaupyti ir rinkimams. Žinoma, pastoviausias finansavimas – iš valstybės dotacijos, o jos bent minimaliai sumai reikia tikrai nedaug – vos 2 proc. rinkėjų balsų. Jei partija nesugeba tiek pelnyti, vadinasi, nelabai piliečiams ir reikalinga.

Partijų gautos lėšos Seimo rinkimams (eurais)

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 757 805

Socialdemokratų partija 349 483

Liberalų sąjūdis 244 714

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ 216 331

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 175 020

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 87 780

Laisvės partija 82 458

Regionų partija 78 349

„Nemuno aušra“ 62 952

Žaliųjų partija 22 523

Darbo partija* 21 700

Nacionalinis susivienijimas 20 000

Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) 12 403

Krikščioniškosios demokratijos partija* 7 552

Liaudies partija 2 400

Laisvė ir teisingumas 1 800

Žemaičių* 599

*Jungiasi į Taikos koaliciją

Šaltinis: VRK, Politinės kampanijos finansavimo apskaitos žiniaraščių rugsėjo 2 d. duomenys

Rinkimų pinigų statistika

2 155 154 eurai – tiek rugsėjo pradžioje partijos buvo sukaupusios rinkimams.

23,6 proc. – dabar sukaupta suma sudaro tik tokią dalį to, ką partijos išleido 2020 m. rinkimuose.

68,7 proc. – tiek rinkimų pajamų sumos sudaro partijų lėšos.

22,3 proc. – tiek rinkimų pajamų sumos sudaro fizinių asmenų aukos.

9 proc. – tiek rinkimų pajamų sumos sudaro kandidatų lėšos.

1 mln. 250 tūkst. – tiek eurų partijos jau išleido rinkimų kampanijai.

77 proc. – tokia dalis visų išlaidų teko politinei reklamai.