Vasario 22-kovo 3 dienomis vykusi apklausa atskleidė, kad partija „Vardan Lietuvos“ reitingų lentelėje įsitaisė tarp lyderių. Už dar neseniai Lietuvoje įsteigtą partiją vasario mėnesį ketino balsuoti 13,7 proc. gyventojų. Kadangi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ oficialiai įkurta tik sausio pabaigoje, prieš tai „Baltijos tyrimų“ vykdytoje sausio mėn. apklausoje ji nebuvo įtraukta į anketą.

Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Lietuvos socialdemokratų partija. Populiariausių partijų sąrašo pirmąja vieta kurį laiką besidžiaugusių socialdemokratų palaikymas sumenko ryškiausiai – 3,9 procentinio punkto. Vasario mėnesio duomenimis, LSDP palaikė 12 proc. gyventojų, o sausį tokių buvo 15,9 proc.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Tuo tarpu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) populiarumas analogišku metu augo 3,6 procentinio punkto. Sausio mėnesį konservatorius palaikė 8,1 proc. gyventojų, o vasario pabaigoje TS-LKD populiarumas siekė jau 11,7 proc.

Ketvirtoje reitingų lentelės vietoje – Liberalų sąjūdis. Tiek sausio mėnesį, tiek vasarį šią valdančiąją partiją palaikė 6,7 proc. gyventojų.

Panaši gyventojų dalis vasario pabaigoje rėmė Darbo partiją (6,2 proc.). Tiesa, lyginant su sausio mėnesio apklausomis, šios partijos palaikymas šiek tiek sumenko – mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje „darbiečius“ palaikė 8,6 proc.

Iš esmės tokį patį palaikymą, pastarųjų apklausų duomenimis, turi ir partija „Laisvė ir teisingumas“ (vasarį – 6,2 proc.) bei Ramūno Karbauskio vedami „valstiečiai“ (6,1 proc.). Pastarieji, nepaisant optimistiškų partijos lyderio prognozių, per paskutinį pusmetį prarado ne tik nemažą dalį elektorato bei frakcijos narių, bet ir užimtas pozicijas reitingų lentelės lyderių gretose. „Valstiečių“ populiarumas menko ir pastarąjį mėnesį. Lyginant su sausį atliktomis apklausomis, LVŽS palaikymas sumažėjo 2,6 procentinio punkto – vasario pabaigoje siekė 6,1 proc.

Reitingų lentelės apačioje toliau išlieka valdančioji „Laisvės partija“. Ją vasario mėnesio pabaigoje palaikė 2,9 proc. gyventojų. Lygiai tiek pat buvo ir mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje.

Su 2,6 proc. siekiančiu palaikymu toliau rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga. Apie 1 procentą toliau sukasi Lietuvos regionų partijos palaikymas. Sąrašą užbaigia Lietuvos žaliųjų partija (0,6 proc.) ir Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) (0,5 proc.).

Trys iš dešimties (29,6 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

P. Peleckio / BNS nuotr.

R. Karbauskiui teks apsvarstyti LVŽS išlikimo klausimą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė teigė, kad jos reitingų pokyčiai, susiję su centro kairės flangui priklausančiomis partijomis labai nenustebino. Tai, kad ekspremjero S. Skvernelio vedama politinė jėga „Vardan Lietuvos“ braunasi į reitingo lyderius buvo aišku ir iš kitų apklausas vykdančių bendrovių. Be to, jos teigimu, tiek LSDP, tiek „Vardan Lietuvos“ elektoratai yra ganėtinai stipriai persidengę. Todėl, pažymėjo profesorė, tai, kad S. Skvernelio partija pastaruoju metu reitingus augino iš esmės socialdemokratų elektorato sąskaita taip pat nieko neįprasto.

Kita vertus, profesorės teigimu, „Vardan Lietuvos“ nurėžė ir dalį „valstiečių“ rinkėjų. Ir tai, tęsė ji, nėra tai, į ką R. Karbauskis galėtų nekreipti dėmesio. Paklausta, ar įvertinus pokyčius reitingų lentelėje R. Karbauskis vis dar galės prieš vyksiančius rinkimus samprotauti apie būsimas pergales, politologė nedvejojo – LVŽS lyderiui teks pereiti prie kiek kitokių prognozių. A. Ramonaitės manymu, R. Karbauskiui kur kas aktualesniu klausimu taps „valstiečių“ išlikimas partinėje sistemoje apskritai.

Jei dabar rinkimai vyktų, tai aš visai neatmesčiau, kad Skvernelis gali „nunešti“ visus, tačiau ar jis sugebės prabėgti ilgą distanciją iki rinkimų yra klausimas.

„Kažkokių didelių pergalių, kokias jis turėjo anksčiau, dabar sunku tikėtis. Konkurencija iš visų pusių padidėjusi, o partija nusilpusi. Kita vertus, visiškai nurašyti, kad ši partija išnyks ar nepereis per barjerą – tai aš neskubėčiau. Nes iš mūsų darytų tyrimų buvo matyti, kad maždaug pusė, kurie balsavo už „valstiečius“, balsavo dėl Skvernelio, o kita – dėl Karbauskio. Aš spėčiau, kad tie, kurie balsavo dėl Karbauskio, gali išlikti, jeigu ta partija visai nesusiskaldys ir nesubyrės. Manau, kad „valstiečiai“ gali išsilaikyti tarp 5-7 ar 5-10 procentų“, – sakė ji.

Visgi reitingų viršuje atsidūrusiai S. Skvernelio partijai pergalės vainiko vyksiančiuose rinkimuose dar nereikėtų skubėti kabinti. Iki Seimo rinkimų yra dar daug laiko, pažymi profesorė.

„Jei dabar rinkimai vyktų, tai aš visai neatmesčiau, kad Skvernelis gali „nunešti“ visus, tačiau ar jis sugebės prabėgti ilgą distanciją iki rinkimų yra klausimas. Yra klausimas ir tai, kaip jiems pavyks pasirodyti savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimuose. Taigi dar klausimas, ar nenuslops ta jų banga iki Seimo rinkimų“, – teigė A. Ramonaitė.

Pokyčiams įtakos turėjo Rusijos sukeltas karas Ukrainoje

Tam, kad konservatorių palaikymas, pastarųjųų apklausų duomenimis, augo labiausiai, politologės teigimu, veikiausiai turi įtakos ir visuomenės reakcija į Rusijos sukeltą karą Ukrainoje. „Baltijos tyrimų“ apklausos pradžia beveik sutapo su Kremliaus pradėta brutalia karine intervencija vasario 24 d.

A. Ramonaitės manymu, šiuo metu stebime iš dalies panašų efektą, koks buvo susiklostęs per pirmąją COVID-19 bangą. Pandemijai 2020 m. pristabdžius šalyje gyvenimą, šoktelėjo Seime dominavusių „valstiečių“ reitingas. Ko gero, panašiai visuomenė sureagavo ir į karinę Rusijos agresiją Ukrainoje, tik šį kartą kilo jau valdančiojoje daugumoje lyderiaujančių konservatorių palaikymas.

„Tai vadinamasis susitelkimas aplink vėliavą, kai yra krizinė situacija“, – teigė profesorė.

Tai vadinamasis susitelkimas aplink vėliavą, kai yra krizinė situacija.

Pasak jos, Rusijai sukėlus karą Europoje, dalis klausimų, kurie anksčiau kėlė trintis ar nepasitenkinimą valdančiaisiais, tiesiog nuėjo į antrąjį planą.  

„Tiesiog į antrą planą nueina smulkūs dalykai, o į pirmą planą iškyla, šiuo atveju, karas. Ir tarsi pareigos jausmas skatina paremti Vyriausybę sunkiu metu“, – sakė TSPMI profesorė.

Anot A. Ramonaitės, sunku vertinti, kiek ilgai tokia parama galėtų išsilaikyti valdantiesiems. Tai, pažymėjo ji, labai priklausys nuo situacijos Ukrainoje dinamikos.

Apklausa vyko 2022 m. vasario 22 – kovo 3 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1017 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 119 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.