Anot jo, pakoreguota EK pozicija rodo strateginio mąstymo Europos Sąjungoje ir sutarimo tarp valstybių narių trūkumą.

„Tai galima pagrįstai vadinti pozicijos keitimu, nes žinome, jog Lietuvos diplomatai konsultavosi su EK pareigūnais dar pavasarį, kai buvo apsispręsta dėl tokio pobūdžio sankcijų, ir atrodo, kad tada buvo rastas bendras supratimas, kurį, pradėjus pirmąsias tokias sankcijas rusiškų prekių tranzitui taikyti, patvirtino viešai ir EK vadovybė, kad Lietuva tinkamai taiko sankcijas ir tranzitui“, – BNS sakė politologas.

„Didžiausia žala kyla iš to, jog dabar atsiranda poreikis keisti pradėtą taikyti praktiką ir tada Europos Sąjunga ir jos valstybės atrodo nevieningos ir neapsisprendusios. Tai veikiausiai Maskvoje bus traktuojama kaip silpnumo ženklas“, – teigė R. Vilpišauskas.

Didžiausia žala kyla iš to, jog atsiranda poreikis keisti pradėtą taikyti praktiką ir tada ES valstybės atrodo nevieningos ir neapsisprendusios.

Jis taip pat pažymėjo, kad dažnai tai, ką Vakarai laiko įsiklausymu į kitos šalies argumentus, Maskva supranta kaip silpnumą ir sąlygas daryti tai, kas jai naudinga.

Anot politologo, reputacinę žalą patiria EK, kadangi jau prieš kelias savaites buvo girdimi prieštaringi pareiškimai iš skirtingų jos pareigūnų, kyla klausimas ir dėl to, kiek EK priklauso nuo didžiųjų ES šalių valios. Tačiau žala yra ir Lietuvai, kadangi situacija tiesiogiai susijusi su Lietuvos nacionaliniais ir saugumo interesais.

„Tai nėra vien techninis klausimas, ir dėl to Lietuva turėjo iš karto dar prieš priimant ir tuo labiau prieš įsigaliojant praktiniam sankcijų įgyvendinimui, sutarti ne tik su EK pareigūnais bet ir pagrindinėmis partnerėmis, kurios yra svarbiausios Lietuvos saugumo požiūriu – JAV, o ES tai yra Vokietija ir Lenkija“, – sakė R. Vilpišauskas.

„Bent su šitomis trimis šalimis turėtų būti suderintas aiškus toks pat supratimas, ką reiškia sankcijų taikymas kai kalbame apie rusiškos kilmės prekių tranzitą iš vienos Rusijos dalies į kitą. Atrodo, kad to nebuvo, žinoma, kita versija, kad kažkas iš ES šalių savo poziciją pakeitė, bet tam bent viešai pagrindo nesimato“, – pridūrė jis.

Politologas taip pat atkreipė dėmesį, kad dabar Lietuvos institucijos atsiduria sudėtingoje pozicijoje. Anot jo, tikėtina, kad kai buvo svarstomos tokios sankcijos, nebuvo aiškaus sutarimo tarp visų valstybių narių, arba kažkurios valstybės tą savo poziciją pakoregavo vėliau.

„Sunku pasakyti, nežinant vidinių diskusijų, kuri iš šių priežasčių galioja, bet man atrodo, kad pačioje pradžioje nebuvo tinkamai išdiskutuotas tranzito klausimas, nes yra ir argumentų tokiai pozicijai, kokią dabar neseniai viešai išsakę Vokietijos kancleris, bet yra argumentų ir Lietuvos pozicijai palaikyti“, – teigė R. Vilpišauskas.

Jis taip pat teigė, jog sveikintina tai, kad EK išaiškinime nėra išskirta jokia ES valstybė, tačiau politologas pabrėžia, kad nepaisant to, tai ypač aktualu Lietuvai.

Anot R. Vilpišausko, Užsienio reikalų ministerijos (URM) pozicijas taip pat rodo, kad greičiausiai Lietuvos institucijos nesikreipsi į ES Teisingumo Teismą dėl EK išaiškinimo, o tiesiog iš karto ims jo laikytis.

Lietuvos URM trečiadienį pranešė, kad šalis efektyviai užtikrins sankcijų taikymą. Ministerija pasveikino EK nustatytus saugiklius, turinčius neleisti Rusijai apeiti ribojimų eksportuoti sankcionuotas prekes į ES, tačiau tvirtina, jog ankstesnės gairės, leidusios visiškai drausti šių prekių Kaliningrado tranzitą, buvo priimtiniausios.

EK trečiadienį naujomis gairėmis leido Rusijai geležinkeliais gabenti sankcionuotas prekes į ir iš Kaliningrado srities per Europos Sąjungos ES teritoriją šio eksklavo poreikiams.

Dalies Rusijos prekių tranzitas į Kaliningradą sustojo, įsigaliojus ES sankcijoms, paskelbtoms dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Lietuvos ir Europos Komisijos atstovai pastarosiomis savaitėmis konsultavosi dėl sankcionuojamų prekių tranzito į Kaliningradą po to, kai Rusijos pasipiktinimą sukėlė birželį įsigalioję apribojimai plienui.