- Jūratė Skėrytė, Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
-
Vokietija pažadėjo stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO batalioną iki...
Reaguojant į Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, Vokietija pažadėjo stiprinti šalyje dislokuotą tarptautinį NATO batalioną iki brigados dydžio vieneto.
Tą antradienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), pabrėžęs, kad sąjungininkės yra įsipareigojusios ginti kiekvieną Aljanso centimetrą.
„Numatėme, kad sustiprinsime mūsų indėlį stiprinant rytinį NATO flangą, mes sukursime stiprią brigadą, tai aptarėme vieni su kitais ir turėsime dirbti šia kryptimi“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė O. Scholzas.
Tą lankydamasis Pabradėje patvirtino ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Vokietija ketina imtis lyderystės ir (...) sustiprinti savo karinį buvimą čia. Ketina jį sustiprinti iki brigados lygmens. Tai yra vienas iš tikslų, vieną iš svajonių, apie kurią mes galvojame, laukdami NATO viršūnių susitikimo. Praktiškai tai tampa realybe, kūnu jau šiandien“ – sakė šalies vadovas.
Pasak jo, šiuos veiksmus Berlynas ir Vilnius darys palaipsniui.
„Kaip priimančioji šalis pasirūpinsime visa būtina infrastruktūra. Ypatingai atkreipiau kanclerio dėmesį, kad mums būtų tikslinga turėti čia dar vieną papildomą batalioną nuolatinėms pratyboms, nuolatinėms treniruotėms“, – teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas teigė nenorintis kol kas tiksliai įvardinti, kada brigada bus Lietuvoje, bet pabrėžė, jog tai „nesitęs metų metais“, o karinį vienetą, kaip ir iki šiol, sudarys ne tik vokiečių kariai.
Ketina jį sustiprinti iki brigados lygmens. Tai yra vienas iš tikslų, vieną iš svajonių, apie kurią mes galvojame, laukdami NATO viršūnių susitikimo.
„Jau artimiausius metus–pusantrų mes galime tikėtis suformuoti reikalingą kovinį vienetą čia. Turime padaryti tam tikrus darbus, pirmiausia, dėl kareivinių statymo, dėl dislokacijos vietų, infrastruktūros. Manau, kad tai – realistiškas laiko tarpas“, – sakė prezidentas.
Dėmesys Baltijos regionui
Prezidentūroje šalies vadovas taip pat dalyvavo keturšaliame Baltijos šalių ir Vokietijos lyderių susitikime. Pasak G. Nausėdos, būtina stiprinti gynybinius pajėgumus didinant karių skaičių visose Baltijos šalyse.
„Maksimali parengtis ir sustiprintos pajėgos mūsų regione yra viso Aljanso saugumo garantas. Sutarėme, kad būtina stiprinti gynybinius pajėgumus Baltijos šalyse didinant dislokuotų karių skaičių, stiprinant oro ir jūros gynybą“, – per bendrą spaudos konferenciją sakė šalies vadovas.
G. Nausėda akcentavo, kad didinti NATO karių buvimą regione skatina nauja strateginė realybė – Rusijos veiksmai Ukrainoje.
„Turime suvokti, kad Rusijos karinė grėsmė niekur nedings, ji išliks ilgalaike grėsme visai euroatlantinei erdvei. (...) Vertindami Rusijos grėsmę, privalome formuoti tvirtą savo atsaką ir stiprinti savo gynybą“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Jis teigė, kad Lietuva pasirengusi priimti sąjungininkų karius.
„Sąjungininkų veikimas kartu, vienybė ir solidarumas dabartinėje situacijoje, saugumo aplinkoje yra gyvybiškai svarbūs ir nepakeičiami“, – pabrėžė G. Nausėda.
Oficialių sprendimų tikisi Madride
O. Scholzas pasidžiaugė Vokietijos sprendimu didinti finansavimą gynybai bei vylėsi, kad jį pavyks išlaikyti ir ateityje.
Estijos vyriausybės vadovė Kaja Kallas taip pat tvirtino, kad Baltijos šalių gynyba turi būti pakelta į aukštesnį lygį.
„Aljanso dalyvavimas turi būti padidintas tiek ore, tiek sausumoje, tiek jūroje. Ir sprendimai turi būti priimti Madride, – kalbėjo Estijos atstovė. – Turime aiškiai parodyti agresoriui, kad NATO turi valią ir aiškų gebėjimą apginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą.“
Turime suvokti, kad Rusijos karinė grėsmė niekur nedings, ji išliks ilgalaike grėsme visai euroatlantinei erdvei.
Ir ji, ir Latvijos premjeras Krišjanis Karinis teigė tikį, kad Vokietijos lyderystė per NATO viršūnių susitikimą Madride padės priimti ryžtingus reikiamus sprendimus, kurie užtikrins Aljanso pasirengimą ateities iššūkiams.
„Labai sveikintina, kad Vokietija pasiryžo sustiprinti savo buvimą Lietuvoje, tai labai sveikintinas ir teisingas sprendimas. Tai stiprins Lietuvą, stiprins Latviją ir stiprins Estiją“, – sakė Latvijos ministras pirmininkas.
Vilnius, Ryga ir Talinas tikisi, kad NATO šalių vadovai birželio pabaigoje Madride apsispręs Baltijos valstybėse ir Lenkijoje dislokuotus tarptautinius batalionus išplėsti iki brigadų. Taip pat siekiama stiprinti oro gynybą.
Priešakiniam batalionui Lietuvoje vadovauja Vokietija, Latvijoje – Kanada, Estijoje – Didžioji Britanija. Šių valstybių kariuomenių pagrindu tikimasis batalionus išauginti iki brigadų.
Batalioną sudaro apie 1 tūkst. karių, brigadą – apie 5 tūkstančius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė sveikina Lietuvos pasieniečius su profesine švente: įveiksime bet kokį išbandymą6
Pasieniečiams švenčiant profesinę dieną, premjerė Ingrida Šimonytė sveikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus ir dėkojo už jų atliekamą pareigą šaliai. Politikė džiaugėsi, jog Lietuvos pasieniečiai dėl ...
-
V. Čmilytė-Nielsen mano, jog Liberalų sąjūdis gali pagerinti 2020 m. Seimo rinkimų rezultatus11
Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog jos vadovaujama politinė jėga gali pagerinti prieš ketverius metus Seimo rinkimų antrajame ture pasiektą rezultatą. ...
-
Seimas atmetė siūlymą koreguoti paramos teikimą globotinius auginančioms šeimoms1
Seimas atmetė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės Astos Kubilienės siūlymą koreguoti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, iš jo pašalinant, jos nuomone, diskriminacines nuo...
-
Vyriausybė siūlo notarinę formą taikyti renkant didesnę nei 100 tūkst. eurų paramą
Vyriausybė pritaria Seime svarstomai iniciatyvai liberalizuoti didelės vertės paramos teikimą, tačiau siūlo, kad notarinės formos reikalavimas būtų taikomas renkant didesnę nei 100 tūkst. eurų paramą. ...
-
Į koaliciją besitelkiančios mažosios partijos žada kartoti kvietimą I. Vėgėlei10
Laukdamos rudenį vyksiančių Seimo rinkimų, mažosios partijos buria koaliciją ir svarsto pakartoti kvietimą advokatui Ignui Vėgėlei vesti susitelkusių politinių jėgų sąrašą. Kaip Eltai patvirtino Krikščionių sąjungos atstovas Alg...
-
A. Bilotaitės sūnus atsidūrė ligoninėje: gavome skaudžią pamoką66
Šokinėdamas ant batuto susižeidė vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės sūnus. ...
-
E. Gentvilas mano, kad G. Landsbergio kandidatūra į EK – rizikinga: nesu pasirengęs už jį balsuoti16
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas įspėja, kad į eurokomisaro postą užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį projektuojantys konservatoriai pasirinko pačią rizikingiausią kandidatūrą, kuri gali nesulaukti ne...
-
Liberalų vienmandatinkų sąraše beveik visi esami Seimo frakcijos nariai, merų nėra7
Liberalų sąjūdis šeštadienį vykusio sąskrydžio metu patvirtino dalį vienmandatininkų, tarp jų beveik visi dabartiniai Seimo frakcijos nariai, pareigas einančių merų sąraše nėra. ...
-
V. Germanas apie M. Navickienės kelionę į Dubajų: iki šiol nematau, ką ji blogo padarė22
„Foxpay“ bei „iSun“ savininkės Ievos Trinkūnaitės sugyventinis, už sukčiavimą teistas verslininkas Vilhelmas Germanas mano, jog buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nepadarė nieko blogo, nusprendusi k...
-
Kokius klausimus NATO viršūnių susitikime Vašingtone kels Lietuva?1
Lietuva NATO viršūnių susitikime Vašingtone kels Ukrainos narystės Aljanse, rotacinio oro gynybos modelio vietos NATO planuose ir 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimo „grindų“ klausimus. ...