Padėti žmonėms, atsidūrusiems sudėtingoje emocinėje situacijoje yra tiek valstybės, tiek verslo bei savanorių profesionalų atsakomybė, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Turime didelių problemų visuomenėje dėl emocinės visuomenės būsenos ir kiekvieno mūsų atsakomybė yra kuo tik gali, tuo ir sudalyvauti padedant vieni kitiems“, - žurnalistams kalbėjo šalies vadovė, dalyvaudama Krizių įveikimo centro naujų patalpų atidaryme sostinėje.

Ji pažymėjo, kad į naujose patalpose Vilniaus Antakalnio mikrorajone įsikūrusį centrą gali kreiptis ne tik vilniečiai, bet ir visos Lietuvos žmonės: tai galima padaryti pokalbių programa „Skype“, išmaniuoju telefonu ar kompiuteriu. D.Grybauskaitė su centro savanore pati išbandė, kaip veikia internetu teikiamos konsultacijos, apžiūrėjo naujas patalpas, kurias suteikė Vilniaus savivaldybė.

Prezidentė pastebėjo, jog centrui kol kas trūksta ir naujų grindų, ir naujesnių baldų bei išreiškė viltį, kad šias problemas pavyks išspręsti privačių rėmėjų lėšomis.

„Manau, kad kuo mažiau prašmatnumo, tuo daugiau pasitikėjimo. Matosi, kad čia svarbiausia ne grindys, ne sienos, ne baldai, o žmonės - savanoriai, kurie padeda kitiems“, - į centro savanorius kreipėsi ji.

„Dažnai, kai yra labai sudėtinga emocinė situacija žmogus, kuriam reikia pagalbos, labiau netgi pasitiki ne valdišku žmogumi, o būtent savanoriais žinodamas, kad tas žmogus padeda iš širdies - ne už pinigus, ne už algą, tiesiog nori tau padėti. Todėl būtinas bendras darbas, kaip ir šiuo atveju, šiame centre: ir savivalda skiria patalpas, ir atsakingas verslas dalyvauja, ir savanoriai“, - teigė prezidentė.

D.Grybauskaitė tikisi, kad tokia savanoryste paremta veikla, kai pagalbą siūlo profesionalai, plėsis ir kitose srityse pažymėjusi, kad „tokių paslaugų trūksta“.

„Labai džiaugiuosi, kad tokių centrų atsiranda, kad jie plečiasi, kad vis labiau supranta valstybė ir verslas, kad tai yra bendra atsakomybė ir ne tik atskiro žmogaus, kad jam reikia išdrįsti kalbėti ir taip galima sulaukti tos pagalbos. Labai palaikau tokią savanorystę, tokį žmonių darbą, pasiaukojimą, norą padėti kitiems“, - sakė D.Grybauskaitė.

Krizių įveikimo centras Vilniuje veikia jau aštuonerius metus, tačiau padedant miesto savivaldybei ir verslui centras įsikūrė naujose patalpose, kuriose savanoriai psichologai galės konsultuoti dvigubai daugiau žmonių, ieškančių emocinės pagalbos. Šiuo metu centre dirba 23 žmonės, dauguma jų - diplomuoti psichologai.

Centro vadovė Renata Černovaitė sako, kad įstaiga dirba ir savaitgaliais, o per pirmąjį šių metų pusmetį suteikta penktadaliu daugiau konsultacijų, nei pernai.

„Švenčiame ne tik įkurtuves, bet ir tai, kad Lietuvoje psichologinė pagalba tampa prieinamesnė. Tai negalėtų vykti be šių žmonių, be komandos, be profesionalių psichologų“, - kalbėjo R.Černovaitė.

Pasak centro psichologės Jūratės Baltrūnienės, konsultuoti tenka ir psichologinės krizės ištiktus asmenis po skyrybų, ir kalbančių apie savižudybę ar jau tai bandžiusių daryti.

„Žmonės kreipiasi tokiose krizinėse situacijose, kai turimų įgūdžių sunkumams spręsti nebepakanka, reikia ieškoti resursų išorėje, naujų būdų, metodų (...). Paskutinė mergina kreipėsi sakydama, kad vakar naktį bandžiau žudytis. Jai artimieji jau buvo padėję, išplovę skrandį, ir ji ryte atėjo. Nukreipiau ją į skyrių Vasaros gatvėje, buvau tarpininkė, bet vilties suteikiau“, - pasakojo J.Baltrūnienė.

Lietuvoje kasmet nusižudo apie 900 žmonių, iš jų apie 93 – iki 24 metų amžiaus. Kaip nurodo Prezidentūra, tai yra tris kartus daugiau, nei  Europos Sąjungos vidurkis.