„Tenka pripažinti, kad per mažai mokomės iš istorijos, nes net ir po žiauraus karo bei priešpriešos dešimtmečių diktatoriams ir vėl buvo leista sustiprėti, o aiškias vertybes tarptautinėje politikoje buvo išstūmusi vis labiau priklausomybę nuo diktatorių įnorių didinanti neva „realistinė“ politika. Kraupi invazija į Ukrainą sukrėtė ir parodė, kad mes, kurie perspėjome apie draugystės su diktatoriais pavojų, buvome kur kas didesni realistai“, – sakė I. Šimonytė.

Anot jos, šiandien nepakanka vien pasmerkti Molotovo-Ribentropo pakto, „bet reikia drąsiai ir aiškiai atsiriboti nuo tos laikysenos, kuri leidžia tokiems nusikalstamiems susitarimams atsirasti“.

Pasak premjerės, skaudi Lietuvos patirtis – valstybės, kurią kiti dalijosi ir kuriai siekta primesti svetimą valią – įpareigoja nuosekliai ir drąsiai kovoti už visų valstybių teisę priešintis tokiai praktikai, pridūrė premjerė.

„Tikiu, kad pergalė Ukrainoje pabaigs įvairiaspalvių fašistinių režimų sukeltą sumaištį. Tai nereiškia, kad nebebus kitų išbandymų. Bet mes būsime tvirtai išmokę pamoką, kad kai nenorime mokytis iš istorijos tragedijų, jos kartojasi“, – sakė Vyriausybės vadovė I. Šimonytė.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kviečia pagerbti stalinizmo ir nacizmo aukas ir prisiminti Baltijos kelią.

Anot jos, „demokratiniam pasauliui pavyks sužlugdyti okupacinius planus“.

„1939 metų rugpjūčio 23 dieną du diktatoriai pasirašė slaptus Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolus ir paspaudė vienas kitam rankas. Po penkiasdešimties metų, tą pačią dieną, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai vieningai pareiškė, kad protestuoja prieš tą slaptąjį susitarimą ir vaduojasi iš okupacinio režimo. Ir susikabinę rankomis sustojo į gyvą maždaug 650 kilometrų grandinę, nusitiesusią per tris Baltijos šalis. Mums pavyko atkurti valstybingumą, tapti neatsiejama Europos ir NATO dalimi. Tikiu, kad ir dabar demokratiniam pasauliui, ištiesusiam pagalbos ranką Ukrainai, pavyks sužlugdyti okupacinius planus“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietija ir Sovietų Sąjunga susitarė pasidalyti Rytų Europos teritorijas pagal dvišalės nepuolimo sutarties – vadinamojo Molotovo-Ribentropo pakto – slaptuosius protokolus.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo sukaktuves, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline.