„Tikrai mes turime galimybę priimti tą nustatytą skaičių migrantų, tik tiek, kad būtų toks poreikis, turi būti tas mechanizmas aktyvuotas. Šiuo metu tokių galutinių susitarimų dar nėra“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovė.

Šių metų birželį ES Taryboje preliminariai sutarta dėl naujos migracijos politikos ir numatytas privalomas dalyvavimas solidarumo mechanizme.

Pagal jį, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir bendrąjį šalies vidaus produktą (BVP), kasmet bus apskaičiuojamas šalies įnašas – tam tikras perkeliamų pabėgėlių skaičius arba pinigų suma. Valstybė pasirinktų, ar sutinka priimti migrantus, ar vietoj to sumoka piniginį įnašą.

Tuomet skaičiuota, kad per metus susidarytų apie 30 tūkst. perkeliamų asmenų ir 600 mln. eurų finansinės paramos. Tokiu atveju Lietuvai būtų tekę 158 migrantai arba 3,18 mln. eurų per metus.

Manau, kad mums puikiausiai tinka ir tas variantas, kuris leistų priimti žmones, nes mes 2021 metais sugebėjome priimti kelis tūkstančius žmonių.

Paklausta, kurį variantą Lietuva rinktųsi, I. Šimonytė tvirtino, jog Lietuvoje yra sukurtos sąlygos migrantams priimti.

„Manau, kad mums puikiausiai tinka ir tas variantas, kuris leistų priimti žmones, nes mes 2021 metais sugebėjome priimti kelis tūkstančius žmonių. Kai jau pasiruošėme ir mokame juos priimti, tikrai galime tiek žmonių priimti. Ir dar 80 tūkst. žmonių iš Ukrainos“, – kalbėjo premjerė.

A. Abramavičius: Lietuva svarstys iš Italijos savanoriškai priimti keliasdešimt pabėgėlių

Lietuva galėtų iš Italijos, susiduriančios su dideliu pabėgėlių srautu, savanoriškai perimti keliolika ar kelias dešimtis jų, dėl to spręs vyriausybinė komisija, sako vidaus reikalų viceministras.

Taip Arnoldas Abramavičius ketvirtadienį kalbėjo komentuodamas situaciją, kai pastaruoju metu ypač daug neteisėtų migrantų atplaukia į Lampedūzos salą Italijoje.

A. Abramavičius sakė, kad ketvirtadienį per susitikimą Briuselyje pateiktais duomenimis, šiemet į Italiją iš viso atvyko apie 114 tūkst. migrantų, pernai – 88 tūkstančiai.

„Keliasdešimt žmonių turbūt būtų pilnai įmanoma perkelti arba pasisiūlyti perkelti į Lietuvą, ir premjerė panašiai yra įvardijusi – kad Lietuva neturėtų nusišalinti nuo savanoriško solidarumo“, – BNS sakė viceministras.

„Tai matysime, kaip situacija klostysis toliau, ir solidarizuotis tam tikra prasme mūsų pareiga, bet tik savanorišku būdu, tas svarbiausia“, – pridūrė jis.

Šių metų birželį Europos Sąjungos Taryboje preliminariai sutarta dėl naujos migracijos politikos ir numatytas privalomas dalyvavimas solidarumo mechanizme.

Pagal jį, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir bendrąjį šalies vidaus produktą, kasmet bus apskaičiuojamas šalies įnašas – tam tikras perkeliamų pabėgėlių skaičius arba pinigų suma. Valstybė pasirinktų, ar sutinka priimti migrantus, ar vietoj to sumoka piniginį įnašą.

Tuomet skaičiuota, kad per metus susidarytų apie 30 tūkst. perkeliamų asmenų ir 600 mln. eurų finansinės paramos. Tokiu atveju Lietuvai būtų tekę 158 migrantai arba 3,18 mln. eurų per metus.

A. Abramavičius pabrėžė, kad šiuo metu kalbama tiesiog apie solidarią pagalbą Italijai, o ne apie šio mechanizmo aktyvavimą: jis, pasak viceministro, galėtų atsirasti tik kitų metų antroje pusėje ar pabaigoje.

„Šuo atveju čia reikėtų nuraminti, kad su kažkokiu tai privalomu mechanizmu, su kvotomis, kurios buvo Komisijos nustatytos 2015 metais, tai ta situacija dabar tikrai nesisieja“, – sakė jis.

Keliasdešimt žmonių turbūt būtų pilnai įmanoma perkelti arba pasisiūlyti perkelti į Lietuvą.

Tačiau, pasak A. Abromavičiaus, tiek Europos Komisija, tiek Italija prašo, kad „šalys narės atsilieptų tokiam savanoriškam perkėlimui, bet tai visiškai nesusieta su tuo būsimu mechanizmu“.

„Tai niekas mūsų nepasmerktų, jeigu mes turbūt nė vieno nepriimtume, pasakytume, kad ne, jokiu būdu. Tai šiuo atveju kelios dešimtys, aš turiu omenyje, bet ne šimtai. Dešimt galbūt ar dvidešimt – toks įsipareigojimas iš mūsų pusės galėtų būti“, – sakė jis.

Vis dėlto viceministras pabrėžė, kad dėl tikslių skaičių spręs prie Vyriausybės sudaryta Migracijos reikalų komisija. Kol kas posėdis svarstyti šiam klausimui komisijoje dar nėra ruošiamas.

Jis taip pat pabrėžė, kad į Lietuvą būtų perkeliami tik asmenys, kurie nekelia grėsmių nacionaliniam saugumui, be to, žmonės, kurie nėra ekonominiai migrantai, bet bėgantieji nuo persekiojimo.

A. Abromavičiaus teigimu, šie žmonės yra išgelbėjami jūroje, kai plaukia iš Tuniso, todėl Italija negalėtų taikyti apgręžimo praktikos, kokią Lietuva ir kaimyninės šalys taiko pasienyje su Lenkija. Tačiau Europos Komisija dirba su Subsacharinės Afrikos valstybėmis, iš kurių yra absoliuti dauguma migrantų, kad šie būtų grąžinami į savo kilmės šalis.

Šį mėnesį Italijos Lampedūzos saloje smarkiai padaugėjus migrantų išsilaipinimo atvejų, visoje ES vėl įsiplieskė aršios diskusijos dėl to, kas turėtų prisiimti atsakomybę už prieglobsčio prašytojus.