„Bet kokie sprendimai, kurie būtų priimti, anksčiau įsigaliotų visai likusiai valstybės tarnybai, o politikams įsigaliotų tik naujoje kadencijoje“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministrė pirmininkė.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo iš esmės pertvarkyti valstybės tarnybą, kartu keičiant ir darbo užmokesčio skaičiavimą, o politikams su nauja kadencija pakeitimai atneštų didesnes algas.

Pagal dabartinį skaičiavimą, prezidento pareiginė alga iki mokesčių šiuo metu siekia 9,9 tūkst. eurų, o po rinkimų 2024 metais ji kiltų 10,2 tūkst. eurų.

Seimo pirmininko atlyginimas nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų iki mokesčių kiltų 8,6 tūkst. eurų, eilinio Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų, premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.

Vis dėlto po reformos būtų atsisakoma dabartinių priedų tarnautojams už stažą, kuris kuris siekia 1 proc. atlyginimo už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus.

Jeigu Seimas sau keltų atlyginimą taip, kaip yra bandoma dabar formuluoti viešojoje erdvėje, žinoma, kad tai būtų neetiška, bet valstybės tarnybos reforma kalba apie Seimo narius kaip paskiausius reformoje.

Pristačius pertvarką, prezidentas G. Nausėda sakė, kad politikų noras pasikelti sau atlyginimus yra nemoralus.

Premjerė tvirtino, kad jai labai gaila, jog reformą viešojoje erdvėje „bandoma suvelti į Seimo narių atlyginimus“, o kartais atrodo, jog taip daroma tyčia.

„Reformą aš vertinu kaip neišvengiamą ir būtiną“, – sakė ji.

„Tie Seimo nariai, kurie dabar yra Seime, žinant, kaip smarkiai pasikeičia Seimo sudėtis Lietuvoje per rinkimus, labai didelė dalis, gali būti taip, kad iš viso tame Seime 2024 metais nebus. Bet tai ne priežastis nedaryti“, – tvirtino I. Šimonytė.

Pasak jos, talentingi žmonės šiandien atsisako kandidatuoti į politines pareigas, nes nenori atsisakyti gerai apmokamos veiklos dėl ketverių metų kadencijos Seime, kur „atlyginimas, švelniai tariant, ne pats patraukliausias“.

„Jeigu Seimas sau keltų atlyginimą taip, kaip yra bandoma dabar formuluoti viešojoje erdvėje, žinoma, kad tai būtų neetiška, bet valstybės tarnybos reforma kalba apie Seimo narius kaip paskiausius reformoje“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Pertvarka taip pat numatoma stiprinti vadovų korpusą, decentralizuoti konkursus į valstybės tarnybą, o Valstybės tarnybos departamentas nuo sausio taptų Viešojo valdymo agentūra.

Pakeitimai numato, kad valstybės tarnybos įstaigų vadovų, valstybės pareigūnų, Konstitucinio Teismo, ir kitų teismų teisėjų pareiginės algos nauja skaičiavimo tvarka įsigaliotų nuo 2023 metų. Daugiau galių nustatyti tarnautojų atlyginimus turėtų įstaigų vadovai.