„Grįžimas prie normalumo yra neįmanomas dėl pasikeitusio visuomenės požiūrio“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas.

„O kadangi į tą pasikeitusį visuomenės požiūrį valdžia reagavo ne taip, kaip tikėjosi visuomenė, natūralu, ir visuomenės atsakas bus nusigręžimas nuo valdžios visomis prasmėmis: tiek politinio legitimumo prasme, tiek ekonominės veiklos, ėjimo į šešėlį, galbūt net emigracijos ar visų protestinių judėjimų daugėjimo prasme“, – pridūrė jis.

L. Jonavičiaus teigimu, ateitis scenarijus priklausys nuo to, kaip į augančią įtampą artimiausiomis dienomis reaguos jėgos struktūros bei visuomenė.

„Dabar visuomenė spaudžia pakankamai stipriai, kol kas iš valdžios pusės jėgos struktūros irgi atsako pakankamai vieningai ir irgi stipriai. Tai kol jėgos struktūros nesubraškės, nesuskils, tol, greičiausiai, mes matysime tuos gana kruvinus dalykus ir irgi tikėtina, kad su laiku, per kelias dienas, jeigu neįvyks minėto skilimo, protestai šiek tiek aprims“, – sakė politologas.

Tai, kaip toliau pasisuks įvykiai Baltarusijoje, pasak jo, nemažai priklausys ir nuo Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos santykių su Rusija. L. Jonavičius neatmeta galimybės, jog Rusija pasinaudos neramumais kaip galimybe sustiprinti savo įtaką ir didins spaudimą pasirašyti susitarimus dėl politinės Baltarusijos integracijos su Rusija.

„Ji gali pasinaudoti savo interesų – integracinių žemėlapių, integracinių procesų paskatinimu, galbūt kažkurių įmonių Baltarusijos, kurios įdomios Rusijos veikėjams, perėmimu, kitaip sakant, savo pėdsako Baltarusijoje sustiprinimu“, – sakė L. Jonavičius.

Dabar visi eina prieš A. Lukašenką, bet ne paskui kažką.

Dar vienas svarbus veiksnys – aiškių opozicijos lyderių Baltarusijoje iškilimas.

„Svetlana Tichanovskaja yra kaip veidas, bet ji ne lyderis – čia irgi reikėtų atskirti. Ji simbolizuoja permainas, bet nesiima aktyvios lyderystės“, – pastebi politologas.

„Dabar visi eina prieš A. Lukašenką, bet ne paskui kažką“, – pridūrė jis.

Vis dėlto ši situacija, pasak eksperto, turi ir privalumų, nes spontaniški, decentralizuoti protestai yra sunkiau suvaldomi.

Tačiau, L. Jonavičiaus teigimu, tikėtis, aiškios atomazgos situacijai Baltarusijoje artimiausiu metu neverta: net ir tuo atveju, jeigu A. Lukašenka būtų nuverstas, svarbiu klausimu išliktų, kas perimtų valdžią vietoje jo.

„Netgi jo nuvertimas nesukuria visiškai jokios žinomybės, kas toliau. Dingus autoritarui, kuris valdo jėgos struktūras, lyderio akivaizdaus alternatyvaus nėra – kas vyksta, kas kontroliuoja, kas tampo virvutes?“, – teigė politologas.

Todėl, pasak jo, esamoje situacijoje yra pernelyg daug nežinomųjų, kad būtų galima kalbėti apie aiškias prognozes ateičiai.

Po sekmadienį Baltarusijoje vykusių rinkimų, Minske ir kituose Baltarusijos miestuose vyko demonstrantų susirėmimai su milicija, per kuriuos pareigūnai naudojo kurtinamąsias granatas ir vandens patrankas.

Opozicijos šalininkai išėjo į gatves, kai balsavusių rinkėjų apklausa parodė, jog A. Lukašenka triuškinamai laimi rinkimus.

Pirmadienį paskelbtais Baltarusijos valstybinės naujienų agentūros duomenimis, A. Lukašenka šeštąją kadenciją užsitikrino pelnęs 80 proc. balsų.

Autoritarinio prezidento pagrindinė varžovė S. Tichanovskaja gavo 9,9 proc. balsų.

A. Lukašenkos oponentai sako, kad rinkimų rezultatai yra suklastoti.

Anglų kalbos mokytojos išsilavinimą turinti politikos naujokė S. Tichanovskaja per rinkimų kampaniją netikėtai įgijo didelį palaikymą ir sugebėjo į savo mitingus pritraukti dešimtis tūkstančių žmonių.