Premjerės tyla

Įvykių siužetas – vertas politinio trilerio. Penktadienį tuoj po 16 val. žurnalistas Edmundas Jakilaitis feisbuke trumpai ir aiškiai išdėsto pokyčius Vyriausybėje: „Ačiū Arvydui Anušauskui. Pažiūrėsime, kaip seksis Laurynui Kasčiūnui.“

Porą valandų, kol viešojoje erdvėje įsisiūbuoja spėlionės, kas vyksta, – spengianti tyla oficialiuosiuose valdžios informaciniuose šaltiniuose, nors tai ne tas atvejis ir nelaikas tylėti. Kai karas pašonėje ir valdantieji konservatoriai nuolat kartoja apie Lietuvai gresiantį pavojų, o dar ir padidintas budrumas, nes šalyje agresorėje kaip tik šiomis dienomis vyksta prezidento pseudorinkimai, staigus ne kurio kito, o krašto apsaugos ministro pakeitimas gali reikšti velniai žino ką.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nė neketina raminti, kad padidinto pavojaus Lietuvos saugumui nekilo, dėl ko būtų reikėję žaibiškai persiorientuoti nuo taikos meto krašto apsaugos ministro prie labiau tinkamo naujoms aplinkybėms.

Pagaliau Vyriausybė po 18 val. patvirtina: taip, gautas A. Anušausko atsistatydinimo prašymas. Premjerė tai pakomentuosianti pirmadienį. Suprask, darbo valandos baigėsi, o šventą dieną dirbti – nuodėmė?

Prezidentūra paviešina, kad šeštadienį A. Anušauskas pasiprašė priėmimo pas Prezidentą.

Kai kas piktinasi A. Anušausku, kad šis ne laiku ir ne vietoje atsistatydino, nebent nutiko kas, ko dar nežinome. Be to, jis dar ir pažeidžia valstybėje galiojančią procedūrą: ministras pirmininkas turi atnešti prezidentui teikimą atleisti ministrą iš pareigų, o ne pats ministras turi eiti pas prezidentą prašytis būti atleidžiamas.

Antra vertus, jei premjerė, bent jau taip galima manyti, neinformavo Prezidento apie gautą ne kurio kito, o krašto apsaugos ministro atsistatydinimo pareiškimą, tai bent jau jis pats negali Prezidento, kaip vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, kelioms dienoms palikti nežinioje.

Spėlionių maratonas tęsiasi visą penktadienio vakarą: premjerė ir A. Anušauskas tyli, į viešumą ištraukti Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai tik spėlioja, nors Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas LRT ištaria vėliau kartosimą leitmotyvą apie didesnio tempo šioje srityje būtinybę esant tokiai įtemptai geopolitinei situacijai.

Valdančiosios koalicijos partneriai prisipažįsta nieko nežinoję apie tokias permainas, opozicija piktinasi.

Susitikimas: I. Šimonytė aiškino, kad krašto apsaugos ministras keičiamas siekiant šioje srityje veikti maksimaliai efektyviai per maksimaliai trumpą laiką, o G. Nausėda ragino nekelti santa barbarų į viešumą ir pasakyti Lietuvos žmonėms, ar valdantieji pajėgūs toliau dirbti.  / L. Balandžio / BNS nuotr.

Įtarimai korupcija

Šeštadienio rytas dar labiau įkaitina politinę situaciją valstybėje. Pagaliau amą atgauna I. Šimonytė. Feisbuke ji pareiškia, kad Lietuvos saugumo labui krašto apsaugos srityje reikia padaryti „dar daugiau ir greičiau“, o iš krašto apsaugos ministro šiuo metu tikimasi „maksimalaus įsitraukimo“. Pagaliau ji nuramina visuomenę, kad ministro pasitraukimas nesusijęs su „kaip nors staiga pakitusia Lietuvos nacionalinio saugumo būkle, pasikeitusiomis grėsmėmis ar kokiomis nors neigiamomis žiniomis apie ministerijos veiklą“.

Dar priduria apgailestaujanti, kad „šios informacijos nutekėjimas sukėlė įvairių spekuliacijų, kurių galėjo ir nebūti ir dalis kurių yra tiesiog išsigalvojimai“.

Žinoma, ir tai konservatoriams garbės nedaro, bet jei Vyriausybė būtų tą informaciją paskelbusi laiku, o premjerė pakomentavusi, jos pačios žodžiais tariant, įvairių spekuliacijų būtų išvengta.

Po susitikimo su Prezidentu A. Anušauskas perskaitė iš anksto pasirengtą tekstą, kuriame atskleidė tris naujus aspektus. Pirma, ačiū Dievui, valstybėje nekilę kokių naujų saugumo pavojų. Antra, ne jis pats sumanė atsistatydinti tokiu netinkamu momentu, o premjerė pasiūlė jam susikeisti su Seimo komiteto pirmininku (nesunku atspėti, kurio) postais. Tokios rokiruotės jis atsisakė. Tačiau į klausimą, ar premjerė nori, kad jis atsistatydintų, gavęs teigiamą atsakymą ir pasiūlymą tai padaryti nuo kitos savaitės, nedelsė, nors jokių priekaištų iki tol dėl kokių nors neįgyvendintų Vyriausybės programos punktų jam ir nebuvo išsakyta.

Reikia tikėtis, kad naujo ministro skyrimas netaps dar vienu premjerės ir Prezidento galių pasimatavimu, o pats ministras bus geresnis nei pirmtakas.

Tačiau, trečia, sprogimo efektą sukėlė A. Anušausko tezės, kad jis kovoja su korupcija, bet tokie Seime ne visi: jam „teko uždaryti duris kompanijoms“, kurios mėgino papirkinėti krašto apsaugos sistemos darbuotojus, tačiau jos „rado atviras duris pas kitus politikus“, o su kai kuriais ypač grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais jam teko supažindinti ir teisėsaugą.

Sukonkretinti A. Anušauskas atsisakė. Tačiau į jo tezes sureagavusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pranešė šios Vyriausybės kadencijos metais nepradėjusi jokių tyrimų dėl galimai neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) ir iš jos negavusi jokios informacijos apie bandymus papirkti ministerijos darbuotojus, organizuojančius viešuosius pirkimus, ar jiems daromą spaudimą.

STT tėra iš KAM gavusi vieną informacinio pobūdžio raštą apie Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nario liberalo Raimundo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų, jis yra vertinamas.

Pats R. Lopata neneigia KAM teiravęsis dėl antidroninių sistemų tiekimo Ukrainai, nes jam kilo įtarimų, ar čia viskas skaidru. Apie tai jis yra paskelbęs ir viešai.

Pagaliau pirmiausia iš Prezidento patarėjo, o paskui ir paties Prezidento lūpų šeštadienį tapo aišku, kad A. Anušausko atleidimui prieštarauta nebus. Tačiau, pasak Gitano Nausėdos, Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas – tik „vienas iš kandidatų“ jį pakeisti.

Papiktino ir opoziciją

Ir sugebėk taip lygioje vietoje valstybės mastu sukelti chaosą. Reikia tikėtis, kad naujo ministro skyrimas netaps dar vienu premjerės ir Prezidento galių pasimatavimu, o pats ministras bus geresnis nei pirmtakas.

Tačiau nevykusi krašto apsaugos ministro rotacija jau padarė didžiulę žalą. Lietuvos visuomenės, tarptautinių partnerių ir mūsų valstybės nedraugų akyse pademonstruota, kad valstybės saugumo paslaptis turintys saugoti asmenys nemoka laikyti liežuvio už dantų, sukeltos abejonės dėl milijardus kainuojančių pirkimų krašto apsaugai skaidrumo ir apskritai dėl mūsų valstybės valdančiųjų gebėjimo deramai bendradarbiauti priimant svarbius sprendimus.

Padariniai pasireiškė jau pirmadienį: premjerė buvo pakvietusi partijų lyderius, verslo, profsąjungų atstovus į antrąjį susitikimą dėl gynybos finansavimo. Tačiau opozicija pranešė susitikime nedalyvausianti, nes krašto apsaugos ministro nėra, o, svarbiausia, neaišku, ar tie pinigai panaudojami skaidriai.

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga pareiškė pasitraukianti iš partijų susitarimo dėl gynybos, o partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pridūrė, kad arba I. Šimonytė turi įrodyti, kad A. Anušauskas sakė netiesą, arba trauktis pati su visa Vyriausybe.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė piktinosi, kad konservatoriai savo vidines kovas pavertė valstybės problema.

Tačiau piktinosi ir savi. Laisvės partija pareikalavo skubiai sušaukti koalicinę tarybą, nes, pasak jos pirmininkės Aušrinės Armonaitės, tai bendra Vyriausybė, tad ir atsakomybė bendra. Šios partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas feisbuke parašė: „Lietuvos saugumas tapo santykių aiškinimosi aikštele. Premjerės konfliktiškumas, įsisenėję Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko ir ministro nekalbadieniai ir net patyčios vainikavosi šios dienos įvykiais.“

Pirmadienį popietę paskelbtas ir TS-LKD frakcijos nuotolinis posėdis.

G. Nausėda taip pat pareiškė nerimaujantis dėl Vyriausybę pastaruoju metu ištikusio „emocinio nestabilumo“, susikirtimų tarp atskirų Vyriausybės narių, nesitarimo su koalicijos partneriais. „Manau, kad tai pirmiausia jų pačių interesas išsiaiškinti neaiškumus tarpusavyje, nekelti šitų santa barbarų į viešumą ir pasakyti Lietuvos žmonėms, ar jie pajėgūs toliau dirbti“, – pareiškė Prezidentas. Jo nuomone, dabar, kai liko keli mėnesiai iki Seimo rinkimų, ne laikas drastiškiems pokyčiams, bet, pasak jo, „tikrai nesame suinteresuoti naujomis emocinėmis bangomis kiekvieną savaitę“.

Prezidentas patikino ketinąs gilintis ir į A. Anušausko įtarimus dėl pirkimų krašto apsaugai skaidrumo, nors apgailestavo, kad šis pasidalijo savo abejonėmis tik dabar, o galėjo tą padaryti ir anksčiau.

Pirmas: dar kadencijos pradžioje konservatoriai ministro poste matė L. Kasčiūną. Tačiau, neoficialiomis žiniomis, jis netiko Prezidentui. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Koks buvo ministras?

Dėl nevykusios ministro atstatydinimo formos pasimetė ir esminis klausimas: ar A. Anušauskas – prastas krašto apsaugos ministras ir jį reikia keisti? Pirmadienį susitikusi su Prezidentu, I. Šimonytė pokyčių priežastimi nurodė, kad „dabar esame kitame etape, kai finansai kaip mana iš dangaus ant KAM nebekris“, o ambicijas saugumo srityje reikia įgyvendinti „maksimaliai efektyviai per maksimaliai trumpą laiką“. Ji pareiškė, kad viename svarbiausių darbų Seimo pavasario sesijoje – šaukimo į kariuomenę pertvarkoje, bandant sutelkti paramą – jai pritrūko A. Anušausko aktyvumo. Tokių pastangų reikia ir kuriant diviziją, kitais klausimais.

Verta prisiminti, kad A. Anušauskas nebuvo konservatorių pirmasis pasirinkimas ir formuojant Vyriausybę 2020-aisiais. Ir anuomet šiame poste jie matė L. Kasčiūną. Tačiau, neoficialiomis žiniomis, G. Nausėdai jo kandidatūra netiko, taip pat ir dėl to, kad jis kažkada buvo, švelniai tariant, ne ES entuziastas.

A. Anušausko vertinimai visuomenės ir kai kurių krašto apsaugos ekspertų, taip pat ir politikų akimis – kardinaliai skirtingi. Visuomenės apklausose jis – populiariausias valdančiosios daugumos atstovas, net patenkantis į populiariausių politikų trejetuką. Tačiau, primena visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius sociologas Vladas Gaidys, ir anksčiau krašto apsaugos ministrai buvo vertinami geriausiai. Kadencijoms einant į pabaigą, iš visų Vyriausybių šios srities ministrų tik Rasa Juknevičienė ir Juozas Olekas turėjo neigiamą vertinimų balansą. Beje, šis postas ir vienas stabiliausių Vyriausybėje.

A. Anušausko populiarumą dar padidino tai, kad kilus karui Ukrainoje krašto apsaugos ministras tapo matomiausiu. Dalį visuomenės žavi ir A. Anušausko aktyvumas socialiniuose tinkluose, nors kartais tai balansuoja net ant valstybės paslapties išdavimo ar bent jau politinės nuovokos ribos. Pavyzdžiui, pernai, kai po Valstybės gynimo tarybos posėdžio jis ištrimitavo Lietuvos ketinimus pirkti tankų, Generalinė prokuratūra net buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą, ar jis neišdavė įslaptintos informacijos. Nors verdiktas buvo jam palankus, bet ministrui patikimumo tokie atvejai neprideda. Drąsa nepavadinsi ir to, kad apie, jo manymu, galimai neskaidrius politikų užmojus krašto apsaugos pirkimuose jis prabilo tik stumiamas iš posto.

Nuolat išlįsdavusius nesutarimus su TS-LKD lyderiais dėl saugumo situacijos vertinimo A. Anušauskas labai aiškiai įvardijo ir savo kalboje po susitikimo su Prezidentu, pareiškęs, kad „visuomenei reikia ne institucinių kovų, įkyraus tarškėjimo apie „pasaulio pabaigos“ geopolitiką, bet realių veiksmų stiprinant mūsų valstybės gynybinę galią, tą pačią kariuomenę“.

Ne vienas komentatorius išsakė ir tokią poziciją: keisti krašto apsaugos ministrą – teisingas, bet pavėluotas sprendimas. Tačiau kažin ar labai racionalus premjerės siūlymas jam vietoj ministro posto siūlyti Seimo NSGK pirmininko kėdę. Jei ji taps laisva, t. y. jei L. Kasčiūnas taps ministru, net viešumoje matomi jųdviejų nesutarimai kažin ar padėtų siekti sprendimų greičio, nurodomo kaip oficiali ministro keitimo priežastis.

Vis dėlto įsukę tokį politinį šaršalą konservatoriai eilinį kartą įrodė, kad iš savo klaidų nepasimoko.

Ar L. Kasčiūnas, jei bus paskirtas, geriau vadovaus krašto apsaugai? Tikėtina, būtų greitesnis sprendimuose, iniciatyvesnis, geriau angliškai susišnekantis su NATO partneriais, o išmanymo šioje srityje vadovaudamas NSGK jis tikrai turi. Kai šiai Vyriausybei belikę aštuoni devyni mėnesiai, ko gero, logiškiausia ministrą pakeisti NSGK pirmininku ar kuriuo iš viceministrų.

Pats L. Kasčiūnas šeštadienį tikino su premjere šio klausimo neaptaręs, bet, jei sulauksiąs kvietimo užimti šias pareigas, tam pasiruošęs. Jei taptų ministru, savo esminiu tikslu jis įvardijo plačios visuotinės gynybos vizijos įtvirtinimą.

Sau įsimušti įvartį

Vis dėlto įsukę tokį politinį šaršalą konservatoriai eilinį kartą įrodė, kad iš savo klaidų nepasimoko. Pernai jie sukėlė chaosą, kai kilus savivaldybių čekiukų skandalui I. Šimonytė, užuot atsisakius su juo susijusių trijų ministrų, pareiškė, kad atsistatydins visa Vyriausybė, imta siūlyti net naujus Seimo rinkimus. Tačiau užmojai subliuško, premjerė persigalvojo.

I. Šimonytė kryžiumi guldavo už ministrus, net kilus skandalui bet kokia kaina juos stengdavosi išsaugoti, bet iš A. Anušausko nutarė atimti portfelį be didelių priekaištų jam ir įtikinamų argumentų. Jis bus antras po švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, kuri pernai atsistatydino po čekiukų skandalo, pasikeitęs Vyriausybės narys.

Pagarbiai skaitytis su koalicijos partneriais ir po daugybės lėkščių daužymo, atrodo, konservatoriai taip ir neišmoks. Kaip ir viešosios komunikacijos, nes viena yra demonstruoti sąmojį feisbuke, kita – profesionaliai informuoti visuomenę. Kodėl konservatoriai arba neturi, arba neklauso šios srities specialistų, taip ir lieka mįslė.

Dar vienas klausimas: ar krašto apsaugos ministro pakeitimas – pokyčių visų laikų pačioje tvariausioje Vyriausybėje pabaiga? G. Nausėda šeštadienį pareiškė, kad padarė klaidą paskirdamas G. Jakštą švietimo, mokslo ir sporto ministru. Premjerė patvirtino, kad kritikos dėl vienuoliktokų tarpinių patikrinimų sulaukęs ministras penktadienį jai įteikė atsistatydinimo prašymą. Tačiau, pasak jos, prie šio klausimo bus grįžta vėliau, o sprendimas priklausys nuo to, kaip jam pavyks susitvarkyti su šia situacija.