„Tie kriterijai yra jau sudėlioti, esame pasitvirtinę, kad mes net ir planuojame pasidaryti tam tikras pratybas mūsų institucijų“, – penktadienį po susitikimo Vilniuje su Latvijos, Estijos, Ukrainos, Suomijos, Lenkijos bei Norvegijos vidaus reikalų ministerijų pareigūnais sakė ministrė.

„Šiandien buvo aptartas bendresnis kontekstas situacijų galimų ir šiandien mes tikrai patvirtinome, kad tas formatas, kuris buvo Varšuvoje, ir tas mūsų bendras veikimas buvo labai rimtas signalas pirmiausia Baltarusijai, ir jie tikrai tą pajuto, kad mes esame tikrai labai rimtai pasirengę veikti išvien, koordinuotai“, – kalbėjo A. Bilotaitė.

Pasak jos, būtų tikrinama, „kaip galėtų tas algoritmas suveikti tokių regioninių pratybų metu“.

„Tie dalykai yra numatyti ir mes tą dalyką planuojame pasidaryti“, – sakė ji.

Kriterijai derinami

Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai sutarė, kad sienos su Baltarusija galėtų būti užvertos kilus ginkluotam incidentui, prasiveržus neteisėtiems migrantams.

Taip pat sutarta, kad esant vienam iš šitų kriterijų bus operatyviai keičiamasi informacija, pirmiausia, tarnybų lygmeniu, tuomet būtų priimamas sprendimas tarpvyriausybiniu lygiu.

Šalys taip pat sutarė turėti panašius kriterijus, reaguojant į kitas galimas grėsmes pasienyje.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Siekiame turėti kriterijus, kurie būtų panašūs ir juos deriname ir derinsime, bet šiandienos darbotvarkėje nebuvo dedikuotas klausimas detaliai aptarti pačius kriterijus. Tą esame nusimatę padaryti techniniame lygmenyje“, – penktadienį sakė ministrė.

Lietuva yra uždariusi du iš šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija.

Baltarusijos opozicija yra prašiusi palikti humanitarinius koridorius patekti į regiono šalis nuo režimo represijų bėgantiems asmenims.

Pasieniečių poreikis

Ministrų susitikime taip pat aptarti neteisėtos migracijos klausimai regione. Pastaruoju metu išaugusius srautus fiksuoja Latvija – vien per praėjusią parą į Latviją migrantai neteisėtai bandė patekti 144 kartus.

Kaimyninei šaliai pagalbą teikia ir Lietuva – kas dvi savaites dirbti Latvijos pasienyje su Baltarusija vyksta Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai.

Kaip žurnalistams sakė Latvijos vidaus reikalų ministras Rihardas Kozlovskis, kol kas bandymų kirsti srautas yra stabilus, tad papildomos pagalbos iš kaimyninių šalių nereikia.

„Esame maždaug tokiame pačiame srautų lygyje. Jei padėtis dar labiau pablogės, taip, prašysime artimiausių kaimynų didesnės paramos“, – sakė Latvijos vidaus reikalų ministras.

Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, dėl jo Vakarai kaltina Minsko režimą.

Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Mums labai reikia papildomos įrangos, pavyzdžiui, išminavimo mašinų.

Parama Ukrainai

Susitikime dalyvavęs Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko dėkojo regiono šalims už paramą jo šaliai, nuo praėjusių metų vasario kovojančiai prieš Rusijos invaziją.

Jis akcentavo, kad ukrainiečių pasieniečiai ėmėsi visų būtinų priemonių, kad nė vienas kare naudojamas ginklas neteisėtai nepatektų į Europos Sąjungą.

Kalbėdamas apie šalies išminavimo misijas, jis pabrėžė besitikintis daugiau regiono šalių paramos.

„Mums labai reikia papildomos įrangos, pavyzdžiui, išminavimo mašinų“, – sakė I. Klymenko.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Jis taip pat pabrėžė humanitarinės, medicininės pagalbos svarbą.

Ukrainos vidaus reikalų ministras pabrėžė, kad Rusija artimiausiu metu ims dar stipriau atakuoti energetikos infrastruktūrą, todėl reikia užtikrinti tinkamą jos apsaugą, aprūpinimą generatoriais.

Susitikime I. Klymenko taip pat teigė aptaręs kibernetinį ir informacinį saugumą. Pasak jo, tinkamai užtikrinti tiek Ukrainos, tiek regiono saugumą, ypač svarbu operatyviai keistis informacija.