Parlamentas antradienį apsvarstęs 54 balsais „už“, vienam parlamentarui buvus „prieš“ ir septyniems susilaikius pritarė tokiai naujai Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projekto redakcijai.

„Šiek tiek keičiamas modelis, į tam tikrą kompensaciją galės pretenduoti ir fiziniai asmenys, tačiau pats kontrolės mechanizmas ir fondo valdymas išlieka toks pat, koks buvo pirminiame įstatyme“, – pristatydamas projektą per svarstymą sakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.

Į tam tikrą kompensaciją galės pretenduoti ir fiziniai asmenys, tačiau pats kontrolės mechanizmas ir fondo valdymas išlieka toks pat, koks buvo pirminiame įstatyme.

Dar liko paskutinis balsavimas įstatymui priimti. Pataisas inicijavusi Vyriausybė siūlo, kad jis įsigaliotų nuo sausio.

Šiuo metu kompensacijos kasmet skiriamos tik už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą – 37 mln. eurų įsipareigota išmokėti per dešimtmetį, procesas turėtų būti užbaigtas iki kitų metų kovo.

Naujas kompensacijas, kaip ir ligšiolines, numatyta skirti Geros valios fondui, kuris jas išmokėtų turto savininkams bei paveldėtojams. Prašymų bus laukiama iki 2023-iųjų pabaigos, kompensacijos būtų išmokėtos per 2024–2030 metus.

Projekte siūloma, kad simbolinės kompensacijos būtų skiriamos už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą turtą, kuris priklausė iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusiems žydų tautybės asmenims.

Numatyta, kad kompensacijos būtų skiriamos, kai šie asmenys neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn, dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų.

Nauja įstatymo redakcija taip pat leis 5–10 mln. eurų fondui skirti individualių prašymų dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą tenkinimui. Vienam asmeniui išmokama piniginė suma nepriklausytų nuo nukentėjusiam priklausiusio nekilnojamojo turto vertės.

Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.

Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas.

Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais. Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.