- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
L. Kasčiūnas: gynybos finansavimo dydis susitarime bus nurodytas...
-
L. Kasčiūnas: gynybos finansavimo dydis susitarime bus nurodytas...
-
L. Kasčiūnas: gynybos finansavimo dydis susitarime bus nurodytas...
-
L. Kasčiūnas: gynybos finansavimo dydis susitarime bus nurodytas...
-
L. Kasčiūnas: gynybos finansavimo dydis susitarime bus nurodytas...
-
L. Kasčiūnas: gynybos finansavimo dydis susitarime bus nurodytas...
-
L. Kasčiūnas: gynybos finansavimo dydis susitarime bus nurodytas...
-
L. Kasčiūnas: gynybos finansavimo dydis susitarime bus nurodytas...
-
L. Kasčiūnas: gynybos finansavimo dydis susitarime bus nurodytas...
-
L. Kasčiūnas: gynybos finansavimo dydis susitarime bus nurodytas...
-
L. Kasčiūnas: gynybos finansavimo dydis susitarime bus nurodytas...
-
L. Kasčiūnas: gynybos finansavimo dydis susitarime bus nurodytas...
-
L. Kasčiūnas: gynybos finansavimo dydis susitarime bus nurodytas...
-
L. Kasčiūnas: gynybos finansavimo dydis susitarime bus nurodytas...
Partijų atstovai sutaria, kad reikia didinti finansavimą krašto apsaugai, tačiau kokį dydį numatyti nacionaliniame susitarime, lems realios galimybės ir poreikiai įsigyti ginkluotę, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas.
„Tai turės būti tvarus nacionalinis susitarimas, reikės ieškoti visiems priimtinų formuluočių. Nutarėme niekur labai neskubėti, einame iš esmės, ketiname įtraukti mūsų analitikus, apžvalgininkus, ekspertus. Pasiūlysime prisidėti prezidento atstovams“, – penktadienį po pirmojo darbo grupės posėdžio žurnalistams Seime sakė Laurynas Kasčiūnas.
Partijų atstovai tvirtino sutarę, kad apie gynybos finansavimą dokumente bus kalbama atsižvelgus į realias įsigijimų galimybes ir poreikius.
„Valia eiti į priekį su gynybos finansavimu yra suprantama ir akivaizdi, dėl to nėra abejonės, tik kad tai būtų logiškai paskaičiuota. (...) Toks kartais neatsakingas sakymas – 3 proc. bendrojo vidaus produkto kitais metais... Tai paskaičiuokime, įvertinkime poreikius, įsivertinkime makroekonomines prognozes, įsivertinkime galimybes įsigyti tam tikrą ginkluotę ir tada sakykime, koks tas procentas turėtų būti“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Manau, kad turėtų būti nurodyta kartelė, kurios siekiame, tik klausimas kada ir kaip“, – teigė jis.
Anot „darbiečio“ Andriaus Mazuronio, krašto apsaugai skiriamas finansavimo procentas galėtų „šokinėti“.
I. Gelūno / BNS nuotr.
„Čia, matyt, ne procentais reikėtų žiūrėti, o karinių įsigijimų būtinybę ir gebėjimą įsisavinti tuos pinigus. Ne procentai svarbu, o ką už juos vienu ar kitu metu galima padaryti. Galbūt vienais metais reikia 5 proc. skirti, o kitais metais – mažiau“, – tvirtino jis.
NSGK pirmininkas tvirtino, jog Krašto apsaugos ministerijos bus prašoma pateikti aiškius skaičius ir įsigijimų planus.
Ne procentai svarbu, o ką už juos vienu ar kitu metu galima padaryti. Galbūt vienais metais reikia 5 proc. skirti, o kitais metais – mažiau.
„Matydami aiškesnius skaičius, įsigijimų planus, galėsime tą aiškesnį procentą parašyti kiek metų į priekį“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jis tvirtino, kad naujajame susitarime turėtų būti kalbama apie visuotinę gynybą.
„Tai reiškia, kad už šalies gynybą atsakinga ne tik kariuomenė, ne tik mūsų sąjungininkai, bet ir kiekvienas pilietis, ir ginasi tauta. Tam pritaria visi“, – tvirtino komiteto pirmininkas.
Anot jo, dokumente turėtų būti nubrėžtas siekis stiprinti NATO priešakinių pajėgų buvimą regione.
„Tai, ką vadinu priešakine gynyba, – kad būtume tiek pajėgūs, jog būtų galima gintis ant linijos. Tokią reikia atgrasymo architektūrą kurti mūsų regione“, – aiškino politikas.
Pasak jo, konservatoriai siūlys į susitarimą įrašyti ir visuotinį šaukimą.
Kitų partijų atstovų teigimu, visuotinis šaukimas galėtų būti numatytas, tačiau dėl jo reikia gilesnės diskusijos.
„Visuotinis šaukimas gali būti dokumente, bet reikia įvertinti kariuomenės pajėgumus“, – sakė Laisvės partijos atstovas Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
A. Mazuronio teigimu, šį klausimą Darbo partija turėtų apsvarstyti iš naujo, mat anksčiau ji skeptiškai vertino tokią galimybę, bet Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, pozicija gali keistis.
„Aš pats skeptiškai žiūrėjau didžiąja dalimi dėl galimybės tai atlikti (užtikrinti visuotinį šaukimą į karo tarnybą – BNS) – dėl infrastruktūros, dėl instruktorių, dėl materialinio šauktinių aprūpinimo. Dabar jau žiūriu šiek tiek kitaip. Didinant krašto apsaugos finansavimą, man atrodo, labai prasminga daryti gilesnę diskusiją šioje darbo grupėje apie tai, ir man atrodo, kad toks sprendimas galėtų būti priimtas“, – teigė A. Mazuronis.
Liberalas Raimundas Lopata akcentavo būtinybę užtikrinti pilietinį pasipriešinimą.
NSGK pirmininkas kitą savaitę žadėjo parengti pirminį susitarimo variantą, jį parlamentinės partijos galėtų pradėti svarstyti.
Naujasis susitarimas turėtų pakeisti prieš ketverius metus pasirašytą dokumentą.
2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatoma 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
Šiemet Seimui beveik 300 mln. eurų padidinus krašto apsaugos finansavimą, jis pasiekė 2,5 proc. BVP.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po prezidento sprendimo apylinkių teismų reforma nukeliama iki kitų metų
Prezidentui Gitanui Nausėdai sekmadienį pasirašius su apylinkės teismų pertvarka susijusius įstatymų pakeitimus, ji atidedama iki 2025-ųjų. ...
-
Parlamentarai nesutinka grąžinti gautų daiktų: ar mašinos tepalą reikės išleisti?5
Seime kelią bandė prasiskinti siūlymas, kad Seimo nariai, kurie už mokesčių mokėtojų pinigus įsigijo kompiuterinę techniką, po kadencijos pabaigos ją grąžintų arba už ją susimokėtų. Tačiau dauguma parlamentarų šios iniciatyvos nepal...
-
Ministrė apie G. Landsbergio neišsklaidytas abejones dėl EK: jis bet kokiu atveju sulauktų kritikos5
Su atodūsiu prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vairo stojusi Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė džiaugiasi, kad į šias pareigas buvo paskirtas politikas. Pasak jos, visuomenė dabar galės aiškiau projektuoti savo lūkesčius...
-
Konservatoriai baigė reitinguoti kandidatų į Seimą sąrašą23
Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims (TS-LKD) demokratams baigus reitinguoti kandidatų į Seimą sąrašą, jo priekyje atsidūrė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, surinkęs 4 tūkst. 373 balsus. ...
-
L. Kasčiūnas Romoje su Italijos kolega aptars saugumo situaciją, Vašingtono susitikimą3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pirmadienį lankysis Romoje, su italų kolega Guido Crosetto (Gvidu Krosetu) jis aptars saugumo situaciją Baltijos ir Viduržemio jūros regionuose, NATO viršūnių susitikimą Vašingtone bei...
-
Teisėjų taryba prašo vetuoti Seimo netikėtai pavėlintą teismų reformos datą
Teisėjų taryba prašo prezidento grąžinti Seimui svarstyti praėjusią savaitę priimtus teismų reformos pakeitimus. ...
-
Užmojis: priesaiką sulaužiusiems politikams neleisti 10 metų eiti vadovaujamų pareigų16
Seimo narys konservatorius Vilius Semeška siekia Seimo statute numatyti saugiklius, kad priesaiką sulaužęs, bet apkaltos išvengęs politikas negalėtų dešimtmetį eiti vadovaujamų pareigų Seime, dirbti Vyriausybėje. ...
-
G. Nausėda: visą mūsų rūpestį Tėvynės likimu, mūsų siekį vienytis galime rasti vienoje dainoje55
Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį į šimtmečio Dainų šventės vėliavos pakėlimo ceremoniją susirinkusiems žmonės sakė, jog šventė kviečia būti drauge, dalintis teigiama energija ir giedra nuotaika. ...
-
Apklausa atskleidė, kuo visuomenė pasitiki labiausiai52
Pastarąjį mėnesį didžiausią pasitikėjimą visuomenė išreiškė šalies vadovui Gitanui Nausėdai. Kaip rodo naujausia apklausa, prezidentu pasitiki kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) šalies gyventojų. ...
-
Premjerė sveikina Lietuvos pasieniečius su profesine švente: įveiksime bet kokį išbandymą6
Pasieniečiams švenčiant profesinę dieną, premjerė Ingrida Šimonytė sveikino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnus ir dėkojo už jų atliekamą pareigą šaliai. Politikė džiaugėsi, jog Lietuvos pasieniečiai dėl ...