- Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Parlamento vicepirmininkas Jurgis Razma trečiadienį ketina registruoti Seimo statuto pataisas, kuriomis siūloma apkaltų metu atsisakyti slapto balsavimo. Konservatorius pripažįsta, kad šiuos statuto pakeitimus inspiravo nepavykusi įkalinimo bausme nuteisto „darbiečio“ Vytauto Gapšio apkalta.
„Siūlau kelias Seimo statuto pataisas, tarp jų ir atsisakymą slapto balsavimo. Nes Seimo statuto 115 str. yra tokia nuostata, kad apkaltos metu dėl atskirų kaltinimo punktų balsuojama slaptai. Tai siūlau šią nuostatą išbraukti“, – Eltai teigė J. Razma.
Parlamento vicepirmininkas teigia, kad šiomis Seimo statuto pataisomis siekiama užtikrinti visuomenės teisę žinoti, kaip balsuoja jų išrinkti parlamentarai.
„Motyvas labai paprastas – aš manau, kad visuomenės teisė žinoti, kaip balsuoja jų išrinkti tautos atstovai, yra svarbesnis faktorius negu tam tikras nepatogumas Seimo nariams balsuoti dėl kolegos mandato, suprantant, kad bendražmogiškai gal yra toks kažkoks nepatogumo jausmas, kai su kolega daug metų bendravęs esi ir tie santykiai yra geri“, – sakė J. Razma.
„Bet tai yra daug mažiau reikšmingas faktorius. Čia jau Seimo nariai turi suvokti, kad būtent jie yra tautos atstovai ir turi atstovauti visuomenės interesus“, – pridūrė jis.
J. Razma pripažįsta, kad šias Seimo statuto pataisas inspiravo nepavykusi apkalta V. Gapšiui.
Motyvas labai paprastas – aš manau, kad visuomenės teisė žinoti, kaip balsuoja jų išrinkti tautos atstovai, yra svarbesnis faktorius negu tam tikras nepatogumas Seimo nariams.
„Po to balsavimo kilo akivaizdžiai matomas visuomenės nepasitenkinimas, pasipylė įvairios sąmokslo teorijos, gal kažką susitarė, už kažką atsilygino. Tai viso to nebūtų, jeigu būtų atviras balsavimas ir jeigu kiekvienas Seimo narys privalėtų prieš visuomenę atsakyti, kodėl vienaip ar kitaip balsavo“, – pabrėžė jis.
Siūloma naikinti išeitinę išmoką įkalinimo bausme nuteistiems Seimo nariams
Parlamento vicepirmininkas šiomis pataisomis taip pat siūlo atsisakyti išeitinių išmokų mokėjimo įkalinimo įstaigoje kadenciją baigusiems Seimo nariams.
„Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 punkte numatytu atveju, vėl išrenkamas Seimo nariu ir/ar jeigu Seimo nariui teismo nuosprendžiu paskirtas areštas, terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos“, – rašoma J. Razmos parengtame Seimo statuto pakeitimo projekte.
V. Mitalas: kartu su kitomis partijomis inicijuosime įstatyminius pakeitimus
Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas teigia, kad reaguojant į nepavykusią įkalinimo bausme nuteisto „darbiečio“ V. Gapšio apkaltą bus imamasi įstatyminių pokyčių. Parlamentaras tikina kartu su kitų partijų atstovais inicijuosiantis apkaltos instituto pakeitimus, numatančius, kad mandatas nuteistam Seimo nariui būtų naikinamas automatiškai. Taip pat Seimo vicepirmininkas tikina palaikantis ir slapto balsavimo parlamente naikinimą.
„Balsavimas dėl Gapšio atskleidė dalykus Seime. Man atrodo, kad atviro balsavimo įvedimas šiais atvejais yra vienas sprendimas. Kitas sprendimas – apkaltos instituto pakeitimas, kad kai yra teismo nuosprendis, tai neturi kilti pagunda niekam slėptis už savo imuniteto ir galėtų tas imunitetas nukristi automatiškai“, – Eltai teigė V. Mitalas.
„Jo turėjimas, manau, kad tokioje brandžioje šalyje kaip Lietuva bent jau teisės viršenybės požiūriu yra abejotinas. Tai šitą tikrai inicijuosime kartu su kitomis partijoms ir tada pavasario sesijoje bus galima pamatyti, ar Seimas ryžtasi pokyčiams, ar nesiryžta“, – sakė politikas.
Gruodžio mėnesį Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti keturi nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo. Iš viso balsavime dalyvavo 122 Seimo nariai.
Reaguojant į šį Seimo sprendimą iš opozicijos pasigirdo įtarimai, kad valdantieji turėjo susitarimą nedalyvauti „MG Baltic“ byloje nuteisto V. Gapšio apkaltos procese. Visgi šiuos Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės viešai išsakytus įtarimus valdantieji atmetė.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas lapkričio 22 d. pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimdoną Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
Darbo partijos atstovui, Seimo nariui V. Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno meras kreipėsi į pareigūnus: „Žalgirio“ pergalės turi teikti džiaugsmą, o ne susiskaldymą111
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis kreipėsi į teisėsaugininkus dėl praėjusio penktadienio incidento. ...
-
S. Skvernelis: planuojama, kad naujoji Vyriausybė prisieks gruodžio 12 dieną1
Planuojama, kad naujos sudėties Vyriausybė prisieks ir jos programa Seime bus patvirtinta gruodžio 12 dieną, sako Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. ...
-
G. Paluckas įvardijo visus „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus14
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas įvardijo visus „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus. ...
-
G. Nausėda pasveikino U. von der Leyen EP patvirtinus naują Europos Komisiją3
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen) naujosios Europos Komisijos patvirtinimo proga. ...
-
Vilniaus miesto tarybos opozicijos lyderiu paskelbtas V. Sadauskas
Vilniaus miesto taryboje trečiadienį opozicijos lyderiu paskelbtas „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Vydūnas Sadauskas. ...
-
Aplinkos ministru „aušriečiai“ siūlo skirti Gamtos tyrimų centro vadovą S. Podėną
Valdančioji partija „Nemuno aušra“ siūlo Gamtos tyrimų centro vadovą Sigitą Podėną skirti į aplinkos ministro pareigas. ...
-
Lietuva jungiasi prie deklaracijos dėl povandeninių kabelių saugumo
Dažnėjant įvairiems incidentams Baltijos jūroje, kai pažeidžiami povandeniniai kabeliai ar kita infrastruktūra, Lietuva jungiasi prie deklaracijos, kuria siekiama užtikrinti šių kabelių saugumą. ...
-
Klausimas už milijoną: su kuriuo Lenkijos rinkimų nugalėtoju būtų lengviau susikalbėti Lietuvai?8
Netrukus startuos Lenkijos prezidento rinkimų kampanija, kurioje bus du aiškūs favoritai – liberalias ir kairiąsias jėgas atstovaujantis Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis ir dešiniųjų kandidatas Karolis Nawrockis. ...
-
K. Budriui rengiantis dirbti URM, Prezidentūroje – nauji patarėjai nacionaliniam saugumui2
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiajam patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Kęstučiui Budriui ruošiantis naujoms užsienio reikalų ministro pareigoms, šalies vadovo komandoje jau dirba du nauji šios srities patarėjai. ...
-
L. Kasčiūnas apie lėktuvo avariją: jokių ženklų, kad tai gali būti sabotažo aktas1
Laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina, kad pirminė analizė rodo, jog DHL lėktuvo avarija nebuvo nulemta sabotažo akto. Pasak jo, tokią preliminarią išvadą leidžią daryti pirminė analizė ir pokalbiai su i&scar...