"Kauno dienos" publikacijoje "Kiek šiukslių – tiek moki" "Kauno švaros" vadas D.Tumynas švelniai visiems apsimelavo sakydamas: "Visi, kurie turi įsikūrę bendrijas, suskubo sudaryti naujas sutartis ne pagal plotą, bet pagal faktinį atliekų sukaupimą." Tai liečia tuos, kurie gyvena 9 ir 16 aukštų namuose, kur konteineriai stovi pačiame name. Taip, ten galima tartis, sakysime, kad konteineriai būtų išvežami periodiškai. Ir tokie namai už šiukšlių išvežimą sumoka apie 200 litų per mėnesį. O visi kiti? Skaičiuoja pagal plotą ir atsiunčia sąskaitas be jokių sut

Paaiškinkite man kas nors, kas darosi mūsų mieste? O gal jis jau seniai nebe mūsų? Man nesuprantama, kaip galima šitaip niokoti miestą ir dar nutaisius nekalčiausią veido išraišką į akis meluoti? Ką tai reiškia, kai šaukiama apie kažkokią kovą su korupcija, o tuo pat metu į visas šiltas vietas sodinami savi žmonės? O juk dabartinė miesto valdžia tik tuo ir užsiima. Dar jei nuo to žmonėms geriau būtų, tada tegu daro ką nori. O dabar – savus susisodina, kur jiems reikia, o miestas ir toliau virsta atliekų krūva. O tik pabandyk garsiau žodį pasakyti, tuoj išg

Rodos, reikėtų džiaugtis atgaivintu maršrutu į Kulautuvą ir pramogą plėtoti. Tačiau, susidūrus su tuo, kaip organizuojamas pats procesas, padvelkė giliu sovietmečiu. Vaikščiodamas su draugais po Senamiestį, atsitiktinai sužinojau, kad atsirado tokia pramoga Kaune. Nutariau, kad šiuo metu pas mane viešintiems draugams iš Vokietijos yra puiki proga parodyti miesto apylinkes ir pasigrožėti Nemuno vaizdais. Viskas prasideda nuo informacijos paieškos ir galimos rezervacijos, kad apsisaugotume nuo netikėtumų. Tačiau paaiškėja, kad informacija – tai lapelis prie baro, n

Visų mokesčių mokėtojų išlaikytiniai. Asmenys, siurbiantys paskutinius ekonominės krizės nustekentos valstybės syvus ir piktybiškai neieškantys kito pragyvenimo šaltinio. Asocialūs piliečiai, valstybės paramą švaistantys savo žalingiems įpročiams patenkinti, arba klestintys šešėlinio verslo atstovai, už pašalpą perkantys visko persisotinusiems vaikams saldainius. Argi ne tokį Lietuvos piliečio, 2010-ųjų rugpjūtį neturinčio darbo, portretą entuziastingai tapo visi, kurie netingi: socialiniais klausimais nemėgstantys užsiimti politikai, Socialinės ministerijo