- Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Palestiniečiai tikisi per dvejus metus atidaryti atstovybę Vilniuje ir prašo Lietuvos pagalbos suteikti patalpas biurui.
„Planai atidaryti misiją Vilniuje išlieka, tačiau tam trūksta išteklių“, – interviu BNS sakė Palestinos užsienio reikalų viceministrė Amal Jadou (Amal Džadu).
Palestiniečių diplomatė šį klausimą iškėlė praėjusią savaitę per susitikimą su užsienio reikalų viceministru Dariumi Skusevičiumi. Jos teigimu, taip pat svarstoma prašyti Vilniaus savivaldybės pagalbos.
„Paprastai Palestina iš priimančios šalies sulaukia paramos – kartais suteikiant patalpas ar padedant su biuro išlaidomis“, – teigė A. Jadou.
Ji BNS sakė tikinti, kad atstovybė bus atverta per artimiausius dvejus metus.
Palestiniečiai apie planus atidaryti misiją Lietuvoje paskelbė dar 2013 metais, tačiau atstovybės iki šiol nėra.
Lietuva nėra pripažinusi Palestinos valstybės, todėl palestiniečių atstovybė oficialiai būtų žemesnio rango nei ambasada ir turbūt vadintųsi Palestinos ryšių su Lietuva biuru.
Lietuva nuo 2013 metų yra įsteigusi biurą Ramaloje.
Vienos valstybės sprendimas?
Vilniuje ir Kaune viešėjusi A. Jadou sakė esanti dėkinga Lietuvos Vyriausybei, kad ji laikosi bendros ES pozicijos dėl Izraelio ir palestiniečių konflikto, tačiau paprašė griežčiau reaguoti į Izraelio premjero Benjamino Netanyahu pažadus aneksuoti Vakarų Kranto Jordano slėnį.
Planai atidaryti misiją Vilniuje išlieka, tačiau tam trūksta išteklių.
Pasak A. Jadou, toks žingsnis sužlugdytų viltis susitarti dėl dviejų valstybių sprendinio – Izraelio ir Palestinos egzistavimo.
Diplomatės teigimu, tarp palestiniečių pastaraisiais metais stiprėja nuotaikos keisti taktiką ir vietoje valstybingumo reikalavimo pereiti prie pilietinių teisių judėjimo.
„Jei Izraelis nori likti toks pat, jis turės sutikti su Palestinos valstybe. Bet jei Izraelio tai nedomina, tuomet pirmiausia bus apartheido režimas, po to – pilietinių teisių judėjimas, kur palestiniečiai pareikalaus savo teisių, nes jie negali būti trečiarūšiai persekiojami žmonės šalyje, kur sudaro daugumą“, – kalbėjo A. Jadou.
„Tuomet galbūt po 10 ar 15 metų ta valstybė, kad ir koks bebūtų jos pavadinimas, išsirinks prezidentą vardu Muhamedas. Kas būtų pagalvojęs prieš kažkiek metų, kad JAV prezidentu bus afroamerikeitis? Bet tai nutiko...“ – sakė ji.
Jos teigimu, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pastaraisiais metais užėmus labai proizraelietišką poziciją, palestiniečiai nori, kad į derybas tarpininkais įsitrauktų daugiau šalių – „galbūt Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos, galbūt Rusija, galbūt Kinija, galbūt kai kurios arabų šalys“.
Izraelio ministras pirmininkas B. Netanyahu praėjusią savaitę pažadėjo aneksuoti Vakarų Krante esantį Jordano slėnį, jei bus perrinktas per rugsėjo 17 dieną vyksiančius visuotinius rinkimus.
Premjeras taip pat pakartojo savo pažadą perrinkimo atveju aneksuoti žydų nausėdijas Vakarų Krante, bet tik koordinuojant tokius veiksmus su JAV prezidentu D. Trumpu.
Jordano slėnis apima du trečdalius Vakarų Kranto teritorijos, o Izraelio dešiniųjų pažiūrų politikai laiko šį strateginį rajoną šalies dalimi, iš kur niekada neketina trauktis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva jungiasi prie deklaracijos dėl povandeninių kabelių saugumo
Dažnėjant įvairiems incidentams Baltijos jūroje, kai pažeidžiami povandeniniai kabeliai ar kita infrastruktūra, Lietuva jungiasi prie deklaracijos, kuria siekiama užtikrinti šių kabelių saugumą. ...
-
Klausimas už milijoną: su kuriuo Lenkijos rinkimų nugalėtoju būtų lengviau susikalbėti Lietuvai?3
Netrukus startuos Lenkijos prezidento rinkimų kampanija, kurioje bus du aiškūs favoritai – liberalias ir kairiąsias jėgas atstovaujantis Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis ir dešiniųjų kandidatas Karolis Nawrockis. ...
-
K. Budriui rengiantis dirbti URM, Prezidentūroje – nauji patarėjai nacionaliniam saugumui1
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiajam patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Kęstučiui Budriui ruošiantis naujoms užsienio reikalų ministro pareigoms, šalies vadovo komandoje jau dirba du nauji šios srities patarėjai. ...
-
L. Kasčiūnas apie lėktuvo avariją: jokių ženklų, kad tai gali būti sabotažo aktas1
Laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina, kad pirminė analizė rodo, jog DHL lėktuvo avarija nebuvo nulemta sabotažo akto. Pasak jo, tokią preliminarią išvadą leidžią daryti pirminė analizė ir pokalbiai su i&scar...
-
G. Jeglinskas: VSD finansavimo augimo trajektorija turėtų būti panaši į krašto apsaugos3
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas sako, kad žvalgybos agentūrų veiklai skiriamas finansavimo augimas turėtų būti panašus į krašto apsaugos sistemos. ...
-
F. Jansonas: prezidentui pateikta G. Bartkaus kandidatūra į teisingumo ministrus3
Advokatas Gintautas Bartkus prezidentui pateiktas kaip kandidatas į teisingumo ministrus, sako šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas. ...
-
I. Šimonytė: aš galiu sustoti ir pasakyti, kad vis dėlto nemažai pavyko padaryti (interviu)7
Nors į Seimo rinkimus kadenciją baigiančios premjerės vedami konservatoriai nepakartojo 2020 m. sėkmės ir liko dirbti opozicijoje, laikinoji ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nemano, jog Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokr...
-
„Aušriečiai“ prieštaraus, kad partnerystės klausimas būtų įtrauktas į Vyriausybės programą16
Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos „Nemuno aušra“ vadovas Remigijus Žemaitaitis prieštarauja, kad į Vyriausybės programą būtų įtrauktas civilinės partnerystės klausimas. ...
-
R. Žemaitaitis: Seimo komitetas audituos energetiką, gynybos įsigijimus, LRT finansavimą10
Seimo Audito komitetas šioje kadencijoje aiškinsis energetikos, gynybos įsigijimų ir Lietuvos radijo ir televizijos finansavimo klausimus, sako valdančiosios partijos „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. ...
-
D. Kreivys iš naujojo ministro tikisi darbų tęstinumo8
Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. ...