– Ar galite paaiškinti teiginį, kad žmonės pasirenka politinę kairę, dešinę arba centrą ne tik dėl pažadų ar simpatijų, bet ir todėl, kad tai lemia evoliucija?

– Mūsų praeitis lemia ne tik tai, kurią partiją renkamės, bet ir pačių partijų atsiradimą. Tai labai tolima praeitis – formuojantis gyvybei, formavosi ir elgesio strategijos. Yra dvi veisimosi elgesio strategijos. Viena susijusi su tuo, kad gyvūnai stengiasi palikti kuo daugiau palikuonių, laisvai elgiasi, tarp tos pačios rūšies narių vyrauja padriki lytiniai santykiai ir pan. Tokie, pavyzdžiui, yra graužikai, triušiai ir t. t. Kita individų grupė orientuota išlaikyti tam tikras, kad ir ribotas, aplinkybes, kuriose gyvenama.

Pirmieji, kurie be saiko veisiasi, vadinami R-strategais. Jie siekia palikti kuo daugiau palikuonių – nors tik dalis jų išgyvens, rūšis vis tiek gyvuos. Antroji grupė orientuojasi į tam tikros struktūros išlaikymą, investuoja į palikuonis. Tokie gyvūnai dažniausiai gyvena bandomis. Taigi manoma, kad kaip analogija tam, atsirado ir dvi kraštutinės ideologijos – liberalizmas ir konservatizmas.

– O kaip kairiosios partijos?

– Liberalizmas ir būtų kairioji partija. Gamtoje ta strategija vadinama kairiąją, o konservatyvesnė – dešiniąją strategija. Liberalizmas juk reiškia pakankamai didelę atskiro žmogaus laisvę, įvairovės pomėgį, riziką, naujoves ir t. t.

– Vadinasi viskas prasidėjo nuo to, kaip žmonės gyveno bendruomenėse?

– Bendruomenėse vyravo panašios tendencijos. Buvo žmonių, kurie norėjo būti laisvi ir nepriklausomi nuo grupės, nuo visuomenės ar miesto. Tad jie keliaudavo, eidavo, užimdavo naujas teritorijas. Tai liberalesnė pakraipa.

– Dabar žmonės taip nebegyvena, bet ar vis dar kažkas užprogramuota?

– Manau, kad dalis tendencijų yra užprogramuota. Juk net smegenyse randą skirtumų. Pavyzdžiui, emocijų centrai, kurių vienas vadinamas migdolu, esantis kaktos skiltyje. Konservatoriai pasižymi gerokai didesne šia struktūra, kitaip nei liberaliosios pakraipos atstovai.

Liberalizmas ir kairioji pakraipa – anarchistai, nepripažįstantys jokios struktūros, kitos grupės valdžios ir pan. Žinoma, mes formaliai sakome, kad liberalizmas yra dešiniosios partijos, o iš tiesų, jų laisvės siekiai ir visa kita, – kairioji pakraipa.

– Kaip šiame skirstyme atsidūrė socialistai?

– Socialistai yra samplaika, tam tikras mišinys iš konservatyvių idėjų apie valdžią, struktūrą, hierarchiją, bet pripažįstant ir laisves. Bandoma visa tai suderinti. Nors sakoma, kad tai kairioji pakraipa, žvelgiant į evoliucijos perspektyvą, išties ji centristinė arba idėjų iš abiejų pusių mišinys.

– Ar kiekvieno žmogaus viduje tai psichologiškai susiformavę, kad jis, net nežinodamas, krypsta į vieną ar kitą politinę pusę?

– Taip, nes tokia yra smegenų organizacija. Manau, kad politinės pažiūros 50 proc. paveldimos genetiškai. Taip susiklosto genetinė struktūra, nulemianti žmogaus smegenų organizaciją. Liberalesnis žmogus nori būti laisvas, nepriklausomas nuo kitų, o konservatyvesnis – priklausomas, būti su kitais.

– Kalbant apie Lietuvos rinkimų patirtį – vienus rinkimus laimi dešinieji, vėliau – kairieji. Ar tai reiškia, kad žmonės per ketverius metus pasikeičia? Juk genai tie patys, o rezultatai – kiti.

– Ir pačios ideologijos, ir rinkimai – daugiaašiai. Formuojantis partijoms, būna kelios ašys ir požiūris, pavyzdžiui, į nuosavybę, gamybos priemones ir pan. Tarkime, socialistai sako, kad jos turi būti nusavintos ir pan. Kita ašis būtų kitokia, altruistinė.

Neturėtų būti kitų veiksnių, atskirų skandalų ir pan., nes tai kartais smarkiai veikia kai kurių žmonių sprendimus. Nepamirškime žmonių, kurie labai priklausomi nuo kitų asmenų sprendimų. Manau, kad apie 30–40 proc. lietuvių negali priimti sprendimų. Tačiau ne tik Lietuvoje, visur kitur taip pat.

Kai kurių žmonių kitoks intelektinis pajėgumas, jie priklausomi nuo kitų sprendimo arba visai neturi savo nuomonės. 50 proc. lemia ir kiti, aplinkiniai dalykai – ekonominiai, žmogaus sveikata, asmeninis požiūris ir kt.

– Kaip galima būtų sužinoti, ką pasirinktų žmogus idealiomis sąlygomis? Gal to nebežino net patys žmonės?

– Reikėtų padaryti apklausą – kokią ideologiją žmogus pripažįsta. Ir kokią pasirinktų, jei vyrautų idealios sąlygos. Tokias nuostatas galima išsiaiškinti darant apklausas, be ne tik. Dar yra žmonių asmeninės savybės. Jei žmogus linkęs į atvirumą, linkęs bendrauti su kitais, galima sakyti, kad jis liberalių pažiūrų. Asmuo, linkęs į struktūruotą gyvenimą, visuomenės surėdymą, struktūrą, hierarchiją, – jis bus konservatyvesnis.