„Iš anksto žinojau, kad bus atimta man teisinė neliečiamybė,  matau, kokia yra valdančioji dauguma. Pradėtas mano politinis persekiojimas tos valdančiosios daugumos“, – komentuodamas tyrimo komisijos išvadą žurnalistams Seime sakė P. Gražulis.

Politiko vertinimu, tai politinė byla, ir tai jis ketina akcentuoti kalbėdamas iš Seimo tribūnos.

„Tai politinis susidorojimas, spręsiu, galvosiu, ką daryti... Pirmiausia pasakysiu gerą kalbą Seime. Gal nenutrauks, leis kalbėti... Jeigu mane Landsbergių atstovai puola – tai  reiškia tarnauju žmonėms, jeigu girtų – tarnaučiau klanui. Aš perfrazuoju monsinjoro Alfonso Svarinsko žodžius, kuris sovietmečiu sakydavo taip: jeigu sovietinė sistema mane persekioja – tarnauju Dievui, o jeigu girtų – tarnaučiau velniui“, – svarstė  P. Gražulis.

Paklaustas, ar mano, kad Seimas pritars komisijos išvadoms ir panaikins jo teisinę neliečiamybę, politikas  nesuabejojo: „tūkstantį procentų“.

Jeigu mane Landsbergių atstovai puola – tai  reiškia tarnauju žmonėms, jeigu girtų – tarnaučiau klanui.

Jis neišsižada ir kalėjimo ir ten esą keliautų kaip ekspertas, nes  jau turįs patirties sovietmečiu.

„Kaip ekspertas atlikčiau ekspertizę, kurios sąlygos geresnės: sovietmečiu ar dabar. Nors neturiu nė vienos tatuiruotės, tikiuosi, kad kaliniai mane priimtų  geriau negu konservatoriai  Seime. Ir sovietiniuose lageriuose priėmė labai gerai“,– sakė P. Gražulis.

Seimo sudaryta tyrimo komisija siūlo Seimui tenkinti generalinio prokuroro E. Pašilio prašymą ir leisti Seimo narį P. Gražulį „patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“. Už tokias išvadas penktadienį balsavo 7 komisijos nariai, 1 buvo prieš. 

Tyrimo komisijos išvadą Seimui pateiks komisijos pirmininkas Arminas Lydeka.

„Komisija nerado, kad P. Gražulis būtų persekiojamas dėl savo pasisakymų. Yra ikiteisminio tyrimo medžiaga, tai ne Seimo laikinosios tyrimo komisijos darbas vertinti tuos konkrečius teisinius aspektus. Seimo komisija suteikė P. Gražuliui galimybę teisme ginti savo teises, įrodyti, kad jis yra nekaltas.(...) Mūsų Konstitucijos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis, todėl esant pagrindui patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, neturi būti sudaryta prielaidų Seimo nariui jos išvengti, antraip būtų užkertamas kelias vykdyti teisingumą“, – pabrėžė komisijos pirmininkas A. Lydeka.

Seimas buvo pavedęs komisijai tyrimą atlikti iki šių metų gruodžio 23 d.

ELTA primena, kad kreipdamasis dėl Seimo nario P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo, generalinis prokuroras E. Pašilis teigė, kad parlamentaras pažeidė Baudžiamąjį kodeksą ir nesant kyšininkavimo požymių nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. vasario 13 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos. E. Pašilis akcentavo, kad P. Gražulis savo veiksmais menkino Seimo autoritetą.

„Tokiais savo galimai neteisėtais veiksmais, t. y. siekdamas ir neatlygintinai naudodamas iš privačios bendrovės turtinę naudą, veikdamas šios bendrovės interesais ir neleistinai kišdamasis į kitų valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą, siūlydamas Rusijos pareigūnams duoti pinigų, prašydamas neteisėtai veikti vienos bendrovės interesais, Seimo narys Petras Gražulis sistemingai, ilgą laiką, pasinaudodamas savo, kaip aukščiausios valdžios atstovo, statusu, įtaka menkino einamų pareigų prestižą, Lietuvos Respublikos Seimo autoritetą, formavo neigiamą visuomenės nuomonę apie Seimą, Seimo narius“, – Seimo posėdyje teigė E. Pašilis.

Generalinis prokuroras akcentavo, kad P. Gražulis pažeidė Konstitucijoje įtvirtintus principus ir taip sulaužė Konstitucijoje įtvirtintą priesaiką. Pasak E. Pašilio, dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą.

Generalinis prokuroras dėl parlamentaro P. Gražulio neliečiamybės panaikinimo kreipėsi pakartotinai, nes 2019 m. birželio 4 d. šį E. Pašilio prašymą Seimas atmetė.