Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis per Seimo posėdį teigė, kad didžioji dalis į Lietuvą vyksta Kaliningrado tranzitu arba yra kitų valstybių įmonėse dirbantys tolimųjų reisų vairuotojai, kuriems daromos išimtys.

„Sesiją pradėjome pirmu klausimu, premjerė kreipėsi, kad mes turime pratęsti nepaprastąją padėtį, ir buvo pabrėžta, kad tai darome, jog neįsileistume Rusijos piliečių į Lietuvą. šiandien mes girdime, kad iš Rusijos į Lietuvą pateko beveik 10 tūkst. Rusijos piliečių, neįleista vos 150“, – prieš tvirtinant Seimo posėdžio darbotvarkę pareiškė opozicinių „valstiečių“ atstovas Dainius Gaižauskas.

„Kur yra nepaprastosios padėties vadovas? Jūs jį matėte? Bilotaitė, premjerė, kas nors? Aš norėčiau, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas skubiai klausimas išaiškinant, kodėl Rusijos piliečiai plūsta į Lietuvą ir net nepradėt posėdžio neišsiaiškinus klausimo“, – pridūrė jis.

Aš norėčiau, kad į darbotvarkę būtų įtrauktas skubiai klausimas išaiškinant, kodėl Rusijos piliečiai plūsta į Lietuvą ir net nepradėt posėdžio neišsiaiškinus klausimo.

Posėdžiui pirmininkaujanti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen „valstiečių“ atstovo klausė, „kokie įrodymai, kad Rusijos piliečiai plūsta“, ir koks konkretus parlamentaro siūlymas darbotvarkei.

D. Gaižauskas atsakė, kad prašo „išaiškinti klausimą, kodėl Rusijos piliečiai plūsta į Lietuvos Respubliką“, ir sienos kontrolė, jo žodžiais, yra neefektyvi.

Seimo posėdyje dalyvaujantis užsienio reikalų ministras tuomet atsakė, kad didžiąją dalį atvykstančių sudaro vykstantys tranzitu į Kaliningradą, taip pat kiti Rusijos piliečiai, kurie sieną gali kirsti pagal Lietuvos, Rusijos ir Europos Sąjungos susitarimus.

„Lietuva turi tarptautinį įsipareigojimą, kuriuo per sieną yra praleidžiami traukiniu važiuojantys Rusijos piliečiai į Kaliningradą. Ir jie yra skaičiuojami. (...) Per sieną yra įleidžiami Rusijos piliečiai su Šengeno vizomis, kurie vairuoja krovinines transporto priemones, priklausančias trečiosioms šalims, tai yra ne Rusijai, o galbūt Lietuvai ir kitoms valstybėms, dėl to, kad Rusijos transporto priemonės paprasčiausiai sankcionuotos“, – sakė G. Landsbergis.

„Bet bet kokiu atveju kertančių asmenų skaičių yra iš tų dviejų grupių. Turistiniais tikslais keliaujantys žmonės yra daugiausiai neįleidžiami “, – teigė jis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas replikavo, kad „50 procentų yra supaprastintas tranzitas į Kaliningradą, ir 40 procentų yra sunkvežimių vairuotojai“.

„Statistikoj reikia žiūrėt ne tik į tai, kas įvažiuoja, bet ir kas išvažiuoja“, – sakė Seimo komiteto vadovas.

Neįleistųjų pasiskirstymas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) BNS pateiktais duomenimis, pastarąją savaitę vidutiniškai per parą į Lietuvą įleidžiama 1260 Rusijos piliečių.

Beveik pusė jų – apie 650 – sudaro vykstantieji su Kaliningrado tranzito dokumentais, iki 28 proc. arba 360 asmenų turėjo Šengeno vizas, apie 17 proc. arba 210 Rusijos piliečių turėjo leidimus gyventi Europos Sąjungos šalyje.

Dar 35 rusai arba 3 proc. nuo atvykstančiųjų srauto turėjo Lietuvos nacionalines vizas. Likusieji yra asmenys, vykstantys be vizų, tai yra į Klaipėdos uostą atvykę jūreiviai ir konsuliniai darbuotojai su Šengeno valstybių akreditacijos pažymėjimais.

VSAT atstovas Saulius Nekraševičius BNS sakė, kad apie 40 proc. įleistų Rusijos piliečių rugsėjo mėnesį sudarė vilkikų vairuotojai.

„Pastebėtina, kad srautas skiriasi, lyginant savaitės dienas tarpusavyje, ir svyravimai (...) buvo nuo 1004 iki 2021 atvykusiųjų“, – teigė jis.

Iš viso per savaitę, kai taikomi ribojimai, į Lietuvą atvyko 9896 Rusijos piliečiai. Tai yra apie 45 proc. mažiau nei atvykstančiųjų iki tol.

Tuo tarpu 153 rusų per savaitę buvo neįleisti į Lietuvą.

Dar keli opozicijos atstovai taip pat pareiškė reikalaujantys, kad vakariniame posėdyje į klausimus dėl sieną kirtusių Rusijos piliečių atsakytų vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Seimo pirmininkė paaiškino, kad klausimai ministrams užduodami pagal atskirą procedūrą, ir tam reikia juos pateikti raštu.

Nuo praėjusio pirmadienio į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Draudimas įleisti Rusijos piliečius numatytas Seimo priimtame nutarime dėl nepaprastosios padėties paskelbimo Rusijos ir Baltarusijos pasienyje. Jis galios mažiausiai iki gruodžio 16 dienos imtinai.

Regiono šalys atvykimo ribojimų rusams ėmėsi Maskvai tęsiant invaziją Ukrainoje.