- Paulina Levickytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete nesutapus parlamentarų nuomonėms dėl komisijos tikslingumo, opozicija, nelaukdama komiteto išvadų, organizuoja Seimo narių parašus sudaryti apkaltos komisiją dėl parlamentarės Irinos Rozovos.
Apie tai po komiteto posėdžio pranešė Seimo narė Dovilė Šakalienė.
„Seimo nario priesaikoje yra aiškiai parašyti žodžiai, kad asmuo turi būti ištikimas Lietuvos valstybei. (...) VSD informacija buvo, kad asmuo nėra lojalus ir ištikimas Lietuvos valstybei, tai remiantis vien šita informacija, tikrai yra akivaizdu, kad yra pakankamas pagrindas Seimo nariams kreiptis dėl specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos sudarymo. Tai šiuo atveju visai neturi būti NSGK ir visai nebūtina laukti, kol baigsis tyrimas, kadangi jame yra ir daug kitų klausimų“, – žurnalistams sakė D. Šakalienė.
Seimo narė pabrėžė, kad iki Seimo kadencijos pabaigos liko nedaug laiko. D. Šakalienė vis dėlto viliasi, kad procesą parlamentarai spės inicijuoti.
„Šiuo metu bus neeilinė Seimo sesija, tai Seimas turės balsuoti dėl tokios specialiosios komisijos sudarymo. Manome, kad nebėra ko laukti ir reikia pradėti rinkti parašus, nes vienas ketvirtadalis Seimo narių pagal Seimo statutą gali inicijuoti tokį procesą. Specialioji tyrimo komisija bus sudaryta Seimo sprendimu. Seimas turės balsuoti, ar ji bus sudaryta. Toliau tyrimo komisija surinks tam tikrus duomenis (...), jei jos išvadoms Seimas pritars, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, kuris spręs, ar sulaužyta priesaika, ar ne“, – teigė ji.
G. Landsbergis: pasirašykime visi drauge
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis patvirtino, kad pasitarę su kolegomis trečiadienį nusprendė rinkti parašus apkaltos tyrimo komisijai sudaryti. Pasak G. Landsbergio, reikalingi 47 Seimo narių parašai.
Šiandien mes turime labai aiškią situaciją ir ponas D. Gaižauskas tą patį pasakė, kad informacijos pakanka apkaltos komisijai pradėti. Viskas.
„Aš galiu priminti, kaip vyko visas procesas. Rugsėjo mėnesį mes pradėjome komisiją, kuri buvo inicijuota vienu klausimu – dėl galimai sulaužytos priesaikos, dėl galimo bendradarbiavimo su užsienio žvalgybomis. Tuomet valdantieji nusprendė, kad reikia tirti ne tik Rozovos atvejį, bet tirti visus, kurie apie tą atvejį galimai žinojo, pradedant nuo V. Pranckiečio, baigiant komiteto nariais. Tam, kad neva išsiaiškintume, kodėl I. Rozovos informacija buvo nevieša. Tai juk juokinga, bet tebūnie, toks buvo valdančiųjų sprendimas (...) Šiandien mes turime labai aiškią situaciją ir ponas D. Gaižauskas tą patį pasakė, kad informacijos pakanka apkaltos komisijai pradėti. Viskas. Komitetai turi pakankamai informacijos apie galimai sulaužytą priesaiką“, – sakė G. Landsbergis.
G. Landsbergis mano, kad ir valdantieji turėtų iniciatyvą palaikyti.
„Pono D. Gaižausko pasisakymas, kitų komisijos narių, įtakingų „valstiečių“ pasisakymai komitete nuteikia optimistiškai“, – teigė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad rugpjūčio pradžioje į parlamentarus kreipėsi Sakartvelo parlamento Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Giorgis Kandelakis, ragindamas Lietuvos Seimą nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, kurios veikla sukėlė neramumus Tbilisyje, dalyvauja ir Lietuvos parlamentarė I. Rozova. Pasak Sakartvelo atstovo, šios organizacijos veikla tapo dominuojama Maskvos, o dalyvavimas jos veikloje tik padeda įgyvendinti Rusijos darbotvarkę.
Tuomet Seimas NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimas atliekamas ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovos veiklą.
Paviešintoje Valstybės saugumo departamento pažymoje dėl I. Rozovos patikrinimo teigiama, kad parlamentarė ilgą laiką palaikė neformalius ryšius su Lietuvoje rezidavusiais diplomatinio korpuso atstovais ir jų neatskleidė.
Taip pat VSD pažymi, kad I. Rozova su Rusijos diplomatais tarėsi apie finansinę paramą parlamentarės atstovaujamam Rusų aljansui bei aptardavo galimybes Rusų aljansui formuoti bendrą tautinėms mažumoms atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS).
VSD pažymoje teigiama, kad I. Rozova palaikė kontaktus su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje V. Malyginu. Pažymėtina, kad V. Malyginas 2014 m. balandžio mėnesį buvo išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomatiniu statusu. V. Malyginas yra siejamas su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.
Komitetas aiškinasi, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas V. Pranckietis bei kiti informaciją gavę Seimo nariai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis: Baltijos valstybės sutarė įvesti sankcijas malšinusiems protestus Sakartvele4
Laikinasis Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis tikina, kad Baltijos valstybės sutarė įvesti nacionalines sankcijas tiems, kurie Sakartvele malšino teisėtus protestus prieš Vyriausybės sprendimą atidėti narystę Europos S...
-
„Nemuno aušra“ į teisingumo ministrus prezidentui pateikė V. Kulikausko kandidatūrą3
Advokatui Gintautui Bartkui atsisakius kandidatuoti į teisingumo ministrus, Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ prezidentui pateikė buvusio Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovo Virginijaus Kulikausko kandidatūrą. ...
-
G. Nausėda: Europos Sąjunga negali leisti Sakartvelui tapti antrąja Baltarusija9
Sakartvele tęsiantis aršiems protestams dėl vyriausybės sprendimo atidėti stojimą į Europos Sąjungą (ES), prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Bendrija negali leisti šaliai tapti antrąja Baltarusija. ...
-
Teisininkai tvirtina, kad K. Budrio kandidatūrai kliūčių nėra: tai politinės kultūros klausimas4
Nors viešojoje erdvėje svarstoma, kad į Ministrų kabinetą savo vyriausiąjį patarėją Kęstutį Budrį galėjo pasiūlyti ir pats prezidentas, teisininkai konstitucinių kliūčių tame nemato. Anot jų, formaliai šalies vadovo patarėjo ka...
-
Aiškėja nauji pretendentai į TS-LKD pirmininkus: I. Šimonytė partijai nevadovaus?19
Konservatorių gretose netylant kalboms, kad kadenciją baigianti premjerė Ingrida Šimonytė gali atsisakyti dalyvauti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose, galimybę kandidatuoti į šias pa...
-
R. Žemaitaitis: į teisingumo ministrus veikiausiai bus teikiama V. Kulikausko kandidatūra11
Advokatui Gintautui Bartkui atsisakius kandidatuoti į teisingumo ministrus, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad veikiausiai į šias pareigas bus teikiamas buvęs Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovas Virginijus Ku...
-
G. Bartkus nusprendė neiti teisingumo ministro pareigų18
„Nemuno aušros“ teikiamas kandidatas į teisingumo ministrus, advokatas Gintautas Bartkus atsisakė pretenduoti į naująsias pareigas. ...
-
Tęsiantis neramumams Sakartvele, iš pareigų traukiasi šalies ambasadoriai Lietuvoje ir JAV3
Sakartvelui ketveriems metams stabdant derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), protestuodami prieš šį sprendimą iš pareigų atsistatydino šalies ambasadoriai Lietuvoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). ...
-
I. Šimonytė pasveikino Rumuniją Susivienijimo dienos proga5
Laikinoji ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė Lietuvos žmonių ir Vyriausybės vardu pasveikino Rumuniją Susivienijimo dienos proga. ...
-
Dvi Europos Parlamento frakcijos skatina „Nemuno aušrą“ pašalinti iš koalicijos49
Europos liaudies partijos ir „Atnaujinkime Europą“ frakcijos Europos Parlamente (EP) penktadienį išplatino pareiškimą, kuriuo ragina išmesti „Nemuno aušrą“ iš valdančiosios koalicijos. ...