Startinis pirmininkavimo ES jaudulys į Briuselį atvykusius Lietuvos ministrus paveikė nevienodai: vieni, sunkiai rinkdami nelietuviškus žodžius, buvo išjuokti internete, kiti kaip įmanydami stengėsi parodyti visą mokamų kalbų arsenalą. Europos Parlamente dirbantys vertėjai pataria politikams patikėti darbą jiems ir koncentruotis į tai, ką norima pasakyti, o ne kaip.

Pirmosios nesėkmės

Antrąją liepos savaitę Briuselį šturmavę Lietuvos ministrai atsidūrė visos Europos dėmesio centre. Pirmininkavimo planus Europos Parlamente (EP) pristatę Lietuvos Vyriausybės nariai sulaukė ir ne pačių maloniausių klausimų, tad paprakaituoti teko kaip reikiant. Nors ES ir numato teisę EP kalbėti kokia nori kalba, kai kurie ministrai pasirinko sunkesnį kelią.

Jau pirmosiomis dienomis išlindo ir pirmieji prisistatymo perliukai. Užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius į populistišką britų europarlamentaro Johno Stuarto Agnew klausimą, ar jis nebijo būti atleistas kaip nebereikalingas dėl planų stiprinti bendrą ES užsienio ir saugumo politiką, atsakė angliškai. Tačiau taip nerišliai, kad salė iškart prapliupo juoku.

"Ponas Agnew klausė... na, aš, ruošdamasis šiai užduočiai, sukūriau savo paties žodyną... vienas iš žodžių, kuriuos galiu pavartoti, yra "toksiškas". Toksiškas klausimas", – sunkiai ir su ilgomis pauzėmis tardamas žodžius dėstė V.Leškevičius.

Šiaip jau patyręs diplomatas vėliau tvirtino tiesiog bandęs atsakyti tuo pačiu stiliumi, kokiu buvo pateiktas klausimas. Tačiau interneto komentatoriai buvo negailestingi ir net suabejojo viceministro blaivumu.

Egzamino gali neišlaikyti du

Nors tolesni prisistatymai praėjo palyginti sklandžiai, užkulisiuose kalbama, kad tai gali būti tik pirmas įspūdis. Ypač abejojama dėl dviejų ministrų sugebėjimo koordinuoti Europos Tarybos posėdžius – tai socialinių reikalų ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, taip pat Žemės ūkio ministras Virgilijus Jukna. Esą būtent problemos dėl užsienio kalbų mokėjimo ir komunikacijos stoka gali pakišti koją sprendžiant klausimus, kurių nesugebėjo išspręsti prieš Lietuvą pirmininkavusi Airija.

Pasak kai kurių Briuselyje dirbančių diplomatų, ypač kalbų nemokėjimas kišo koją Kipro atstovams, tada būta ir kuriozinių atvejų. Pavyzdžiui, Taryboje užvirus diskusijoms, pirmininkavimo iniciatyvą perimdavo kurios nors didžiųjų ES valstybių atstovas, paskelbdavo pertrauką ir visus išvarydavo.

Daugelis nerizikavo

Tiesa, daugeliui lietuvių ministrų sekėsi neblogai. Pavyzdžiui, ilgametės diplomatinės patirties turintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tiek EP Užsienio reikalų komitete pristatydamas pirmininkavimo tikslus, tiek atsakydamas į klausimus parodė neblogas anglų kalbos žinias, kurias žurnalistams itin gyrė jį į ministrus delegavusios partijos atstovas europarlamentaras Justas Vincas Paleckis.

Taip pat ilgai diplomatu buvęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis nusprendė nerizikuoti – jis, kaip ir jo kolega vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas, programą pristatė ir klausimus apie CŽV kalėjimus bei draudžiamas gėjų eitynes Lietuvoje atrėmė lietuviškai.

Žemės ūkio ministras V.Jukna į Europos parlamentarus, kaip ir tikėtasi, taip pat kreipėsi gražia lietuvių kalba. Kolegos pavyzdžiu pasekė naujasis ūkio ministras Evaldas Gustas, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, taip pat švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Nors socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė apie lyčių lygybę iš lėto skaitė lietuviškai, bendru prisistatymo vaizdu europarlamentarai netikėtai liko patenkinti.

Išradingą taktiką pasirinko EP kolegų neblogai pažįstamas buvęs europarlamentaras, dabar – Lietuvos kultūros ministras Šarūnas Birutis. Jis Kultūros ir švietimo komitete prisistatė angliškai su ryškiu akcentu, tačiau sklandžiai, o vėliau "persijungė" į lietuvių kalbą ir paaiškino, jog lietuviškai kalbėti nori dėl to, kad tai viena "seniausių ir gražiausių indoeuropiečių kalbų". Lygiai taip pat teisinosi ir Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, paprastai nesibodintis dalyti interviu angliškai.

Kalba – ir galimybė pasipuikuoti?

Prisistatymo estafetę pradėjęs Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius sulaukė pagyrimų ne tik už teisingai sudėliotus prioritetus, bet ir už sklandžią anglų kalbą.

O sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis ir finansų ministras Rimantas Šadžius parodė esą poliglotai – abu ministrai akivaizdžiai padarė įspūdį europarlamentarams ir jie negailėjo pagyrų. V.P.Andriukaitis pradėjo kalbą vokiškai, vėliau mintis dėstė angliškai, o baigė lietuvių kalba, tiesa, į europarlamentarų klausimus jis atsakė lietuviškai. R.Šadžius prisistatė lietuviškai ir atskleidė visą kalbų bagažą – puikią anglų, taip pat vokiečių kalbas.

Pats ministras, laisvai kalbantis dar ir prancūziškai, lenkiškai bei rusiškai, tam neteikė per daug reikšmės.

"Be abejo, anglų kalbos, kaip populiariausios, bet ne vienintelės, mokėjimas labai padeda. ES ypatinga tuo, kad mes su visais savo kultūriniais skirtumais esame vieningi. Kalbų įvairovė yra viena kultūrinės įvairovės išraiškų", – bandė išsisukti jis.

Poliglotas – dar ne diplomatas

Paklaustas, kaip vertina situaciją, kai kai kuriems kolegoms prasčiau mokant užsienio kalbas, gali ir nepavykti suvaldyti 28 valstybių atstovų vadinamosiose ministrų tarybose ieškant kompromisų, jis tikino, kad yra pavyzdinių atvejų, kai ir nemokantys kalbų ministrai sugebėjo puikiai pirmininkauti.

"Manau, visi mano kolegos yra pasiruošę pirmininkavimo darbui ir kalbos barjeras nėra pagrindinis klausimas. Sudėtingiausia yra perprasti europinės teisės aktų temas, klausimus, kurie ne visada Lietuvai aktualūs, kokie metodai reikalingi jiems spręsti. O kalbinius klausimus techniškai išspręsti EP ar ES Tarybos rūmuose nėra problemų – tam yra puikus vertimas. Beje, toje pačioje ECOFIN (Ekonomikos taryba – red.past.) yra buvę pirmininkaujančių ministrų, kurie angliškai nešnekėjo visiškai, bet juos visi prisimena kaip efektyvius pirmininkus, kurie iš tiesų įnešė rimtą indėlį sprendžiant sudėtingas, kartais net konfliktines situacijas", – "Vilniaus dienai" tvirtino R.Šadžius.

Moka susišnekėti ir "su fricu"

Beje, daugelis Lietuvos atstovų EP taip pat moka bent po vieną užsienio kalbą (neskaičiuojant rusų). Vyresnieji parlamentarai, pavyzdžiui, Vytautas Landsbergis neblogai bendrauja tiek lenkiškai, tiek angliškai. J.V.Paleckis laisvai kalba dar ir vokiškai, suprasti gali ir prancūziškai bei lenkiškai. O štai europarlamentaras Juozas Imbrasas "Vilniaus dienai" gyrėsi mokantis dar daugiau kalbų.

"Susišneku ir ruskai, ir engelskai su kolegomis pasišneku. Ir lenkiškai suprantu, ką šneka man už nugaros Valdemaro Tomaševskio atstovai, – žielonij, červonij. Vokiškai? Ne, vokiškai nesimokiau, bet su fricu susišneku – kai sesija buvo Strasbūre, gyvenome Vokietijoje. Tai moku pasisveikint, atsisveikint ir už pietus padėkot: guten Morgen, guten Abend, danke", – emocingai kalbėjo europarlamentaras.

Anot jo, pavyzdžiui, Europos Komisijos vadovas José Manuelis Barroso puikiai kalba ne tik portugališkai, bet ir angliškai bei prancūziškai, EP pirmininkas Martinas Schulzas veda posėdžius tik vokiškai, o angliškai prabyla nebent tuomet, kai į EP atvyksta garbingų svečių. Tačiau tai esą gali sau leisti tik tie, kurie kalbas moka idealiai.